Akivaizdu, kad kultūros namai jau ano meto žmonėms buvo būtini. Šiauliečiai norėjo aktyviai burtis į bendrų interesų grupes bei užsiimti kultūrine veikla: jiems rūpėjo bendravimas tarpusavyje, savęs tobulinimas, lietuvių liaudies dainos, šokiai, vaidyba, taip pat ir kita meninė saviraiškos veikla. Sovietmečio pradžios Lietuvoje kultūros namai, nors ir buvo sumanyti kaip ideologinio poveikio liaudžiai židiniai, tačiau pro totalitarinį gaubtą gyvenimas kartais prasiverždavo. Partijos ideologai turėjo planų, bet gyvenimas ėjo savo vaga. Žinoma, ten vykdavo ne tik revoliucijos metinių minėjimai, bet ir miesto švietimo įstaigų šventės, teminiai vakarai, pasilinksminimai – pirmosios diskotekos, susiėjimai, bendravimas su įdomiais žmonėmis ir pan. (COLLOQUIA, Nr. 21, p. 140). Kultūrinis gyvenimas ankstesniais laikais norėjo augti, todėl tam buvo reikalingos realiai egzistuojančios patalpos – kultūros namų pastatas.