Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Dr. Ernesta Kazakėnaitė / VU nuotr.
Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA
Tai nutarė Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija.
Anot komisijos, dr. E. Kazakėnaitės tyrimai, darbų rezultatai ir veikla yra svarbūs ne tik Lietuvos valstybingumui, bet ir bendro Baltijos regiono identiteto, etniškumo, kultūrinės savivokos įtvirtinimui.
Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijai E. Kazakėnaitė pateikė projektą „Valstybingumas ir tapatybės formavimas(is) XVI–XVII a. lietuviškuose tekstuose“.
Mokslininkė ketina ištirti, kaip lietuvių kalba vartota įvairiuose rašytiniuose lietuviškuose ir kitakalbiuose šaltiniuose. To bus siekiama sistemiškai peržvelgiant XVI–XVII a. lietuviškai parašytas knygas, įvertinant jų žanrinę ir funkcinę įvairovę.
„E. Kazakėnaitė žada tirti, kaip tautinę tapatybę apibrėžiantys žodžiai – pavyzdžiui „lietuvis“, „tauta“, „kalba“ – buvo vartojami išlikusiuose XVI–XVII amžių lietuviškuose tekstuose. Planuojama nustatyti, kokie tapatybės naratyvai tuomet buvo formuojami ir kuo tai galėjo prisidėti prie kolektyvinės ir individualios tapatybės kūrimo. Paraiškos autorė žada naudoti modernias, inovatyvias kalbos tyrimo priemones bei tęsti skaitmenizuotos ankstyvosios lietuviškos raštijos bibliografijos sudarymo darbą“, – sako komisijos pirmininkas doc. dr. Virginijus Valentinavičius.
Beje, E. Kazakėnaitė jau įgyvendino panašų tyrimą su ankstyvąja raštija latvių kalba.
Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos nariai atkreipė dėmesį į tai, kad mokslininkė yra sukūrusi naują skaitmeninę tekstų tyrimo metodiką, pritaikytą pačios darbuose ir sulaukusią tęsėjų. Ši metodika padeda identifikuoti pasikartojančių ir įvairiomis detalėmis varijuojančių tekstų kaitos bruožus, iš kurių galima rekonstruoti XVI–XVII a. vartotą kalbą, identifikuoti autorystę.
Mokslininkė prisideda prie lituanistikos stiprinimo Latvijos bei Stokholmo universitetuose, taip pat organizuoja Tarptautinę baltistikos mokyklą, skirtą Lietuvos ir užsienio baltistikos centrų studentų ryšiams stiprinti, veda tinklalaidę „Kalba kalba“, su kolegėmis įkūrė Lietuvos moksleiviams skirtą „Baltų akademiją“, šiemet švenčiančią dešimtmetį.
E. Kazakėnaitės darbai įvertinti prizais: 2014 m. Computer Sciences Corporation (CSC) įteiktas apdovanojimas už geriausią filologinį magistro darbą, 2017 m. skirta S. Čiurlionienės premija už aukščiausius akademinius pasiekimus ir aktyvią visuomeninę ir kultūrinę veiklą. 2020 m. ji yra pelniusi Lietuvos mokslo tarybos Jaunojo mokslininko stipendiją ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimą už disertacijos kalbą. 2024 m. E. Kazakėnaitei skirta Z. Zinkevičiaus mokslo premija bei Stokholmo universiteto Lienės Neuland stipendija moksliniams tyrimams.
Valstybės Nepriklausomybės stipendija kasmet skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų sričių jauniesiems mokslininkams už Lietuvos valstybingumo stiprinimui svarbius mokslo tyrimus, su jais susijusią visuomeninę veiklą ir mokslo populiarinimo darbus bei konkursui stipendijai gauti pateiktą įgyvendinti mokslinio tyrimo projektą.
Valstybės Nepriklausomybės stipendija įteikiama kiekvienų metų kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.
Primenama, kad 2024 metų Nepriklausomybės stipendija įteikta VU dėstytojui filosofui Laurynui Peluričiui. Ši stipendija jam buvo suteikta už projektą: „Valstybės kūrimas kaip kultūrinė užduotis trūkinėjančių ryšių pasaulyje: Stasio Šalkauskio kultūros filosofijos reaktualizacija“.
Šio projekto tikslas – permąstyti vieno svarbiausių moderniosios Lietuvos filosofų S. Šalkauskio kultūros filosofijos ir politikos idėjas, atsižvelgiant į pakitusį geopolitinį kontekstą.