Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Petras Gražulis. / Orestas Gurevičius/ELTA
Alfa.ltŠaltinis: ALFA.LT
EP antradienį pritarė 35 mlrd. eurų vertės paskolai Ukrainai. Lietuvoje išrinkti europarlamentarai džiaugėsi, kad paskolai padengti bus naudojamas įšaldytas Rusijos turtas Vakaruose, tačiau nuogąstavo, kad šis paramos paketas nėra pakankamas. Mat dauguma jų palaikė rezoliuciją, išskyrus save Sąjūdžio laiku disidentu vadinantį Petrą Gražulį.
Jis vienintelis iš 11-os EP narių iš Lietuvos balsavo prieš minimą dokumentą. Tiesa, balsavime nedalyvavo Virginijus Sinkevičius ir Waldemaras Tomaszewskis, bet jie nedalyvavo ir kituose EP balsavimuose, todėl tikėtina, kad jų nėra Strasbūre vykstančioje EP sesijoje.
Iš viso 518 EP narių (56 prieš, 61 susilaikė) pritarė papildomos iki 35 mlrd. eurų paramos Ukrainai skyrimui. Ji taps esmine Didžiojo septyneto valstybių (Jungtinės Karalystės, Italijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Prancūzijos ir Vokietijos) birželį prisiimto įsipareigojimo skirti Ukrainai iki 50 mlrd. JAV dolerių (apie 45 mlrd. eurų) dalimi.
Kartu sukuriamas skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmas, kuris sudarys sąlygas Ukrainai pasinaudoti pajamomis, kurias generuoja ES įšaldytas Rusijos centrinio banko turtas, preliminariai siekiantis apie 210 mlrd. eurų. Šios pajamos padės Ukrainai grąžinti ES ir Didžiojo septyneto valstybių paskolas. Dėl konkretaus minėtų pajamų panaudojimo spręs Ukraina.
ES makrofinansinė parama bus išmokėta iki 2025 m. pabaigos su sąlyga, kad Ukraina įsipareigoja gerbti žmogaus teises, laikytis teisinės valstybės principo ir taikyti veiksmingus demokratinius mechanizmus.
Paskolai galutinai suteikti dar būtinas formalus ES Tarybos pritarimas, balsavimas turėtų vykti po kelių dienų.