Bręsta iniciatyva dėl V. Pranckiečio kreiptis į Konstitucinį Teismą

Vilnius

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

86884

Palaikančių Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio poziciją likti poste parlamentarų gretose bręsta iniciatyva kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), jeigu „valstiečių“ inicijuotas nepasitikėjimo V. Pranckiečiu balsavimas Seime būtų sėkmingas.

Apie tai Eltai sakė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Povilas Urbšys. Kaip pasakojo parlamentaras, Konstitucijoje yra įtvirtintas laisvas Seimo nario mandatas, o Seimo statutas nurodo, kad Seimo pirmininkas atstovauja Seimui ir būtent jis turi garantuoti nešališkumą. Dėl to, teigė P. Urbšys, inicijuojama atstatydinimo procedūra be rimtų nusiskundimų konkrečiu V. Pranckiečio darbu gali prieštarauti Konstitucijai.

„Jeigu kalbėtume apie atstatydinimo procedūrą, kurioje nėra aiškių argumentų, o tik tai pateikiami tie politiniai koaliciniai argumentai, tai gali prieštarauti konstitucinei nuostatai“, - sakė P. Urbšys.

Pasak jo, jokiuose įstatymuose nėra nurodyta, kad Seimo pirmininkas turi priklausyti nuo pasikeitusios situacijos koalicijoje.

„Seimo pirmininkas nėra frakcijos pirmininkas ir jis turi įgaliojimus, kurie būtent pabrėžia jo nepriklausomumą. (...) Mes niekur nerasime, kad jis atsiranda koalicijos pagrindu“, - Eltai sakė parlamentaras, pridūręs, kad tarp Seimo narių, nepritariančių balsavimui dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu, yra prasidėjusios diskusijos ir konsultacijos dėl kreipimosi į KT.

„Aš manau, kad pagrindas kreiptis (į Konstitucinį Teismą. - ELTA) tikrai yra“, - konstatavo P. Urbšys.

Galimą prieštaravimą Konstitucijai įžvelgė ir kitas Seimo narys - Stasys Šedbaras. Vis dėlto, atkreipė dėmesį jis, apskųstas galėtų būti jau galutinis Seimo nutarimas, išreiškus nepasitikėjimą V. Pranckiečiu.

„Pati iniciatyva negali būti apskųsta KT, bet galėtų būti apskųstas nutarimas, jeigu dabartinė dauguma surinktų parašus ir be jokių argumentų, tiesiog balsavimo būdu atstatydintų Seimo pirmininką“, - sakė S. Šedbaras.

Šiuo metu, pasak jo, nėra argumentuoto pagrindo pareikšti nepasitikėjimą V. Pranckiečio darbu.

„Koks argumentas būtų V. Pranckiečio atžvilgiu? Ką ne taip organizuoja, kas, kur atsitiko, kokiu pagrindu?“, - retoriškai svarstė S. Šedbaras.

„Vien dėl to, kad pažadėjo Gediminui Kirkilui postą, būtų priimtas nutarimas, tai aš manau, kad būtų galima konstitucine prasme įžvelgti, kad tokiu pagrindu negalima priimti tokio nepagrįsto, nemotyvuoto nutarimo“, - pridūrė S. Šedbaras.

Pasak jo, toks Seimo pirmininko pakeitimas būtų kenksmingas ir nustatytoms Seimo pirmininko pareigybėms.

„Prognozuojamumas valstybės institucijų konstitucinės sandaros yra taip pat sulaužomas, nes Seimo pirmininkas, esant tam tikrai aplinkybei, gali eiti ir prezidento pareigas“, - priminė S. Šedbaras.

Anot jo, opozicijoje esantys Seimo nariai nemato argumentų, kodėl V. Pranckietis turėtų atsistatydinti.

„Nei mes, nei jis nemato priežasčių, kodėl dabar jis turėtų išeiti“, - teigė jis, pridūręs, kad po sėkmingo balsavimo dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu būtų renkami parašai, reikalingi kreipimuisi į KT.

„Sunku dabar pasakyti, ar 29 parašai būtų, bet jeigu būtų tokia iniciatyva, tai argumentų tokiam kreipimuisi būtų“, - pridūrė parlamentaras.

Vis dėlto į tokią opozicijos kreipimosi į KT idėją Mykolo Romerio universiteto profesorius ir buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius žvelgia skeptiškai.

Pasak jo, tokiam opozicijos planui kreiptis į KT, jeigu būtų pareikštas Seimo nepasitikėjimas V. Pranckiečiu, jis nemato teisinių argumentų.

„Norint kreiptis į KT, reikia argumentuoti, kodėl tas nutarimas prieštarauja Konstitucijai. Argumentuoti ne politiniais, o teisiniais argumentais“, - sakė V. Sinkevičius.

Profesoriaus teigimu, jeigu Seimo nutarimas, kuriuo būtų nepasitikėjimo pagrindu atleidžiamas Seimo pirmininkas, būtų priimtas laikantis visų nutarimo priėmimo taisyklių, tuomet jokio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nebus.

„Jeigu bus laikomasi priėmimo procedūros, o ji yra nustatyta Seimo statute, tai pagrindo kreiptis į KT nebus“, - Eltai sakė V. Sinkevičius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog Seimo narys balsuoja remdamasis valstybės Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine, o apie nusižengimą teisės aktams būtų galima kalbėti tik paaiškėjus korupcijai.

„Jeigu bus įrodyta, kad Seimo narys dėl balsavimo buvo papirktas ar buvo duotas kyšis, tai tik tada būtų galima kalbėti apie tai“, - sakė V. Sinkevičius.

„Jeigu laikomasi visų procedūrinių reikalavimų, tai KT neturi teisės kvestionuoti Seimo valios“, - taip pat priminė MRU profesorius.

ELTA primena, kad praėjusį ketvirtadienį „tvarkiečiai“, „socialdarbiečiai“ ir „valstiečiai“ pasirašė partijų memorandumą dėl koalicijos plėtimo. Susitarime pažymima, kad Seimo pirmininko postą siūlys „socialdarbiečiai“, kurių pirmininkas G. Kirkilas patvirtino, kad partija siūlys būtent jo kandidatūrą. Sulaukęs spaudimo atsistatydinti iš „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, pats Seimo pirmininkas V. Pranckietis to padaryti neketina.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt