Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Penktadienį Trakų salos pilies Didžiojoje menėje vyks kasmetis renginys, skirtas Vytautui Didžiajam atminti. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas skaitys pranešimą „Kristaus apaštalas ir Marijos riteris: didžiojo kunigaikščio Vytauto bažnytinės fundacijos“. Meninėje renginio dalyje - Trakų meno mokyklos mokinių ir mokytojų koncertas. Vėliau, pasak Trakų istorijos muziejaus, bus atidaryta nauja ekspozicinė erdvė, įrengta aukščiausiame pilies bokšte-donžone, kur, manoma, buvo pilies koplyčia.
Vytautas Didysis gimė Senuosiuose Trakuose apie 1350 m. Pasistatęs Viduramžių Europos standartus atitinkančią Trakų salos pilį, valdovas čia dažniausiai ir reziduodavo. Iš čia siuntė laiškus, čia priimdavo užsienio pasiuntinybes, čia kūrė valstybinės reikšmės planus. Pilis ir miestas klestėjo. Pasak Trakų istorijos muziejaus pranešimo, 1430 m. spalio 27 d. šioje pilyje Vytautas Didysis mirė, taip ir nesulaukęs vainikavimo Lietuvos karaliumi.
1430 m. Šventosios Romos karaliaus Zigmanto Liuksemburgiečio parengtame karūnaciniame dokumente Vytautas vadinamas „Viešpaties apaštalu“ (lot. apostolus Domini). Už kokius nuopelnus didysis kunigaikštis taip skambiai vadinamas? Kas žinoma apie jo fundacinę veiklą ir asmeninį pamaldumą? Ar tikrai jis kelis kartus keitė konfesiją ir kas sakoma jo testamentiniame paskutinės valios pareiškime? Šiuos klausimus renginio metu kels ir analizuos prof. dr. R. Petrauskas.
Viduramžių valdovų pavyzdžiu Vytautas Didysis Trakų salos pilyje buvo įsteigęs dvaro koplyčią. Visos aplinkybės liudija, kad koplyčia buvo salos pilies pagrindinio bokšto - donžono penktame aukšte, kur buvo rasti sieninės tapybos ir žvaigždinių skliautų fragmentai. Tikslesnių ikonografinių ar istoriografinių žinių apie koplyčią nėra, bet ją rekonstruoti buvo galima pagal to laikmečio pilių koplyčių pavyzdžius. Menamo altoriaus vietoje eksponuojamas tapytojo prof. Giedriaus Kazimierėno sukurtas poliptikas „Pieta“.
„Vytauto koplyčią Trakų pilies bokšte suvokiu kaip sakralią vietą, - sako prof. G. Kazimierėnas. - Pasirinkau dramatišką biblinį motyvą - pietą, kuris atspindi ne tik Vytauto gyvenimo pabaigos dramą, bet ir susišaukia su dabarties Lietuvos sudėtinga situacija, kai vis dar sprendžiame išlikimo pasaulyje problemas“.
Koplyčios interjerą kūrė dailininkė Liuda Stankevičienė, atlikusi sieninės tapybos darbus, vitražistas Nerijus Baublys, medžio drožėjas, dailininkas Virginijus Stančikas, kalvis Vytautas Šliamka.
Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.
ELTA