Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Elektra / Scanpix
Sniegė BalčiūnaitėŠaltinis: BNS
Parlamentarai ketvirtadienį priėmė Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo pataisas, be kita ko, numatančias, kad valstybės ir savivaldos įstaigos kasmet privalės didinti energijos vartojimo efektyvumą ir sutaupyti 1,9 proc. jų suvartojamos galutinės energijos.
2030-aisiais Lietuvos pirminės energijos metinis suvartojimas turėtų būti ne didesnis kaip 63,3 teravatvalandės (2023 metais siekė 73,7 TWh), o galutinės – iki 51 TWh (61,9 TWh).
Kaip sakė Ekonomikos komitete dirbantis socialdemokratas Rimantas Sinkevičius, įstatymas skatins energijos taupymą įvairiuose sektoriuose – šildymo, elektros, transporto.
„Lems energijos efektyvų naudojimą ir (nustatys – BNS) tam tikras užduotis ilgam laikotarpiui“, – Seime ketvirtadienį teigė R. Sinkevičius.
Įstatymo pakeitimais į nacionalinę teisę perkeliama Europos Sąjungos Efektyvumo direktyva, įtvirtinanti pagrindinius energijos vartojimo efektyvumo veiksmus dekarbonizuojant ekonomiką ir vykdant energetinių procesų pertvarką.