Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Nuotr. trenerio Virginijaus Liubšio asmeninio archyvo
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Virginijus Liubšys (futbolininkas, treneris) gimė 1958 m. gegužės 12 d. Telšiuose. 1980 baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą (LVKKI). Žaidė Panevėžio Statybos, Kauno Atleto, Panevėžio Ekrano, Klaipėdos Atlanto vyrų futbolo komandose (vartininkas). Daugkartinis Lietuvos čempionas bei vicečempionas, bronzos medalininkas, Lietuvos futbolo taurės laimėtojas, Baltijos šalių čempionų taurės laimėtojas. Dirbdamas Panevėžio „Ekrano“ futbolo klube 3 kartus tapo Lietuvos čempionais, 7 kartus vicečempionais, 7 kartus čempionatų bronzos medalininkais, po 2 kartus Lietuvos taurės ir supertaurės, Baltijos šalių čempionų taurės laimėtojais. Lietuvos olimpinės rinktinės trenerio asistentas, Nacionalinės rinktinės asistentas ir olimpinės rinktinės vyr. treneris. Šiandien tituluotas sportininkas ir treneris dalinasi prisiminimais apie sportininko ir trenerio karjerą.
Kodėl futbolas?
Futbolas populiariausias žaidimas pasaulyje. Nuo senų laikų jį žaidė ne aristokratai, bet paprasti žmonės. Todėl Anglijoje, futbolo tėvynėje, egzistuoja senas posakis „Futbolas yra aristokratų žaidimas, bet jį žaidžia vieni chuliganai...“. Futbolas jau vaikystėje tapo mano gyvenimo aistra. Prisimenu, kai buvau mažas, kiemo vaikai susirinkdavome antros pradinės mokyklos sporto aikštelėje Smetonos gatvėje ir gainiodavome kamuolį. Tradiciškai mažiausius ir silpniausius statydavo ginti vartų. Juose dažniausiai aš ir atsidurdavau, kadangi buvau jauniausias ir mažiausias. Tad vartininko poziciją paveldėjau dar vaikystėje.
O kaip pradėjote profesionalo karjerą?
Kartą vyresni kiemo draugai nusivedė mane į futbolo treniruotę ir aš patekau į puikaus trenerio A. Balilionio treniruojamą vaikų grupę. 1975-1976 m. dar būdamas moksleiviu buvau pakviestas žaisti Panevėžio ,,Statybos“ komandoje. Joje žaidžiau iki studijų Kaune. 1976 m. įstojau į tuometį Kauno kūno kultūros institutą, kurį 1980 m. baigiau. Jame studijuodamas nuo pirmo kurso žaidžiau studentų komandoje ,,Atletas“.
Baigęs mokslus grįžote į Panevėžį?
Taip, baigus mokslus tais pačiais metais buvau pakviestas žaisti į Panevėžio ,,Ekrano“ futbolo komandą, tuo pačiu pradėjau dirbti ir V. Variakojo sporto mokykloje treneriu. Surinkau grupę, iš kurios po kelerių darbo metų išaugo daug talentingų žaidėjų: A. Štaliūnas. D. Bička, A. Skrupskis ir kt. Vėliau jie buvo pakviesti atstovauti Nacionalinei futbolo rinktinei.
Ką pasiekėte būdamas žaidėju?
1985 m. su ,,Ekrano“ komanda pirmą kartą tapau Lietuvos čempionu ir taurės laimėtoju. Po šio sėkmingo sezono 1986-1988 m. buvau pakviestas į Klaipėdos ,,Atlanto“ meistrų futbolo komandą, kuri tuomet žaidė Tarybų Sąjungos I lygoje. 1989 m. vėl grįžau į „Ekraną“. Kai 1989 m. treneris M. Kaušpėda išvyko gyventi į Klaipėdą gavau pasiūlymą vadovauti futbolo klubui „Ekranas“ ir dirbti žaidžiančiu treneriu.
Ką pasiekėte būdamas futbolo komandos „Ekranas“ nariu?
Klube praėjo geriausi mano gyvenimo metai. Pasiekta puikių pergalių, komanda tapo tarsi vienas kumštis. Tapome du kartus Lietuvos čempionais, septynis kartus sidabro medalio laimėtojais ir tiek pat kartų laimėjome Lietuvos čempionato bronzą, o 2006 m. Pabaltijo čempionų taurę. Vėliau tris kartus Lietuvos taurę ir du kartus – Lietuvos super taurę.
Kuriais auklėtiniais galėtumėte pasidžiaugti?
Per tuos metus išugdyta daugybę žinomų Lietuvoje futbolininkų: I. Stumbrys. V. Šlekys, V. Apanavičius, A. Skrupskis, A. Štaliūnas, M. Stankevičius, M. Savėnas, P. Lukšys, D. Gleveckas, E. ir D. Česnauskai, V. Baltušnikas, D. Butkus, E. Majus, E. Varnas, A. Kučys, broliai Klimavičiai ir kt. Šie žaidėjai atstovavo ne tik Lietuvos rinktinę, bet buvo pakviesti žaisti ir į žinomus užsienio klubus Italijoje, Ispanijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Šveicarijoje, Škotijoje, Turkijoje ir Vokietijoje.
Kokių dar turite apdovanojimų?
2004-2005 m. buvau išrinktas metų panevėžiečiu sporto srityje. 2006 m. už nuopelnus Lietuvos sportui esu apdovanotas Sporto garbės Komandoro ženklu. 2008 m. už nuopelnus Lietuvos sportui apdovanotas Garbės kryžiumi.
Ką galite apsakyti apie Panevėžio sportininkų kalvę?
Per ilgametį trenerio darbą daugelis talentingų sportininkų mokėsi ir užaugo tuometiniame Panevėžio sporto internate. 2014 m. įsteigta Raimundo Sargūno sporto gimnazija. Su dideliu entuziazmu ir azartu atėjau dirbti į aukštojo meistriškumo sportininkų kalvę – sporto gimnaziją, kurioje sudarytos puikios sąlygos sportininkams siekti aukščiausių rezultatų. Pati gausiausia gimnazijoje yra futbolo sporto šakos sekcija. Joje treniruojasi 55 vaikai, kuriems sudarytos puikios sąlygos mokytis, sportuoti, maitintis ir galimybė gyventi gimnazijos bendrabutyje. Galime jau pasidžiaugti puikiais trijų futbolo grupių sportininkų pasiekimas. Kelinti metai iš eilės tapome Lietuvos čempionais, prizininkais, tarptautinių turnyrų nugalėtojais. Šiuo metu 12 gimnazijos auklėtinių yra įvairaus amžiaus Lietuvos futbolo rinktinių nariai. Gimnazijoje futbolo paslapčių mokosi ir mergaitės, kurios yra Lietuvos futbolo U19 rinktinės narės. Be manęs gimnazijoje dirba dar trys futbolo treneriai: D. Butkus ir D. Žindulis, kurie treniravo įvairaus amžiaus Lietuvos futbolo rinktines. O taip pat Lietuvos Aukščiausios lygos žaidėjas, rezultatyviausias visų laikų futbolininkas Povilas Lukšys.
Dėkojame už pokalbį.
Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos informacija