PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualu2022 m. Rugsėjo 5 d. 14:02

Ar galime Lietuvos aukštojo mokslo pažangą matuoti pozicijomis universitetų reitinguose?

Lietuva

Eleonora Dagienė. Miglos Zavadskienės nuotr.

Eleonora DagienėŠaltinis: VU inf.


244926

Nors Europos Sąjunga ragina vengti universitetų reitingų, bet Lietuvos pažangos strategijoje „LIETUVA 2030“ įrašytas skatinimas siekti itin aukštų pozicijų Akademiniame pasaulio universitetų reitinge (ARWU, dar vadinama – Šanchajaus reitingu). Bet strategijoje įrašyto tarpinio 2020 m. rodiklio nei viena aukštoji mokykla neišpildė. Gal 2030 m. pavyks? Ar turime šansų patekti į Šanchajaus reitingo 300-tuką? Kodėl ši reitingo sudarymo metodika nėra palanki mūsų šalies universitetams? Gal būtų geriau remtis tarptautiniu universitetų reitingu „U-Multirank“?

Universitetų reitingai per pastarąjį dešimtmetį radosi kaip grybai po lietaus, tokiu pat greičiu augo būrys pasisakančių už ir prieš reitingus. Naujausia Europos Sąjungos iniciatyva, siekianti reformuoti mokslo vertinimo sistemą, ragina vengti universitetų reitingų. Nepaisant kritikos, Lietuvos aukštosios mokyklos siekia pripažinimo tarptautiniuose pasaulio aukštųjų mokyklų reitinguose dėl įvairių priežasčių. Vienų universitetų atstovai teigia reitingų ignoruoti negalintys, nes vietinėse ir užsienio studijų mugėse sulaukia studentų ir jų tėvelių klausimų apie reitinguose užimamas vietas. Kitų universitetų atstovai įsitikinę, kad vietos reitinguose liudija apie mūsų valstybės sudaromas prielaidas turėti aukščiausio lygio tarptautinį mokslą ir studijas.

Valstybės strategijoje paminėtas Šanchajaus reitingas – Academic Ranking of World Universities (ARWU) –universitetų pernai metų ataskaitose neminimas. Nors šio reitingo tūkstantuke 2021 m. buvo net du Lietuvos universitetai. Gal Lietuvos universitetai gėdijasi neišpildę valstybės strategijoje įrašyto tikslo – patekti į geriausiųjų 300-uką? O gal kartelė buvo iškelta pernelyg aukštai?

Šanchajaus reitingo slenksčiai: misija (ne)įmanoma?

Nobelio premijos įtaka universiteto pozicijai reitinge

Šanchajaus reitingas dažnai kritikuojamas dėl savo „elitinių“ rodiklių, matuojančių studijų ir mokslo kokybę. Mokslo kokybės taškai susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje – išskirtiniai mokslininkų pasiekimai – Nobelio premijos ir Fildso medaliai bei pasaulyje daugiausiai cituojamų mokslininkų sąrašas (Clarivate Analytics, Highly Cited Researchers). Antrojoje – mokslo straipsniai išaukštintuose žurnaluose „Nature“ ir „Science“ bei straipsniai kituose Web of Science duomenų bazėse indeksuojamuose žurnaluose.

Seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas – Vilniaus universitetas – į šį reitingą pateko tik 2017 m., kai reitingo sudarytojai išplėtė sąrašą iki 1 000 pasaulio universitetų. Nors Vilniaus universitetas ir negavo taškų už išskirtinius dabartinių mokslininkų pasiekimus, bet yra gavęs taškų už alumnų pasiekimus. Juos sudėjus kartu su prestižiniuose mokslo žurnaluose publikuotais straipsniais pavyko įsitvirtinti aštuntame šimtuke.

yuyyu.jpg

Jeigu 2020 m. Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys būtų gavęs Nobelio premiją, Vilniaus universitetas tikrai būtų šoktelėjęs aukščiau 500 vietos. Šoktelti aukščiau dabartinės vietos Vilniaus universitetui pavyktų ir tuo atveju, jeigu jo mokslininkai patektų į pasaulyje daugiausiai cituojamų mokslininkų sąrašą (Highly Cited Researchers). Nobelio premija Šanchajaus reitinge „sveria“ beveik tiek pat, kiek mokslininkų patekimas į ką tik paminėtą sąrašą, bet Vilniaus universiteto mokslininkų šiame sąraše nėra.

Pasaulyje daugiausiai cituojamų mokslininkų indėlis į universiteto reitingo poziciją

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU, nuo 2020 m. naudojamas trumpinys VilniusTech1) turi profesorius Zenoną Turskį ir Edmundą Kazimierą Zavadską, kurie senokai puikuojasi pasaulyje daugiausiai cituojamų mokslininkų sąraše. Su šių mokslininkų uždirbtais taškais ir sukauptų straipsnių bagažu VilniusTech į Šanchajaus reitingą įšoko 2021 m. ir iš jo iškrito 2022 m.

iooioo.png

Įdomu, kad į Šanchajaus reitingą patekęs VilniusTech kažkodėl viešai nepasidžiaugė. Gal todėl, kad dar 2014 m. VGTU, pasigyręs savo daugiausiai cituojamo mokslininko pasiekimais, sulaukė neigiamos akademinės bendruomenės reakcijos?

2014 m. viskas vyko žaibiškai. Birželio mėn. Delfi.lt paskelbė žinią, kad prof. E. K. Zavadskas įtrauktas į pasaulyje labiausiai cituojamų mokslininkų sąrašą. Po kelių savaičių užsienyje dirbantis Lietuvos mokslo premijos laureatas fizikas Darius Čeburnis parašė: „VGTU mokslininkai cirkuliuoja ir kryžmiškai cituoja straipsnius to paties universiteto leidžiamuose žurnaluose, dirbtinai didindami ir žurnalo, ir atskirų mokslininkų reitingą.“ Dar po trijų savaičių, surinkęs visų pusių atsakymus, portalas Delfi.lt paskelbė, kad „Lietuvos mokslas laviruoja ties sukčiavimo riba“.

Įsivaizduoju, kad 2014 m. VGTU nesitikėjo tokios reakcijos, o 2021 m. nenorėjo užlipti ant to paties grėblio. Nors galėjo pasakyti, kad universitetas visomis išgalėmis stengėsi įgyvendinti valstybės strategijoje įrašytą rodiklį – patekti į Šanchajaus reitingą. Šio reitingo VGTU rektoriaus ataskaitoje už 2021 m. veiklas neradau, nors pasiekimams įvairiausiuose reitinguose skirti du VilniusTech ataskaitos puslapiai.

Daugiausiai Lietuvos institucijų – „U-Multirank“ reitinge

Lietuvos institucijų ataskaitose už 2021 m. veiklas dažniausiai minimas Europos Sąjungos finansuojamas „U-Multirank“ reitingas. Nuo pirmojo paskelbimo 2014 m., aukštųjų mokyklų skaičius padidėjo nuo 850 iki 2 202, o šalių – nuo 74 iki 96. Šioje gausioje kompanijoje rasime net keturiolika Lietuvos aukštojo mokslo institucijų.

„U-Multirank“ reitinge universitetai ir kolegijos į vieną eilę nerikiuojami. Aukštąjį mokslą tyrinėjantys mokslininkai sutaria, kad vienodų universitetų nėra, todėl jie rekomenduoja naudoti daugiau kaip 100 rodiklių. Šie rodikliai sugrupuoti į penkias kategorijas, atspindinčias dėstymo ir studijų, mokslo, žinių perdavimo, tarptautiškumo ir nacionalinio poveikio kokybę, matuojamą nuo A (labai gera) iki E (silpna).
Įdomu, kad kai kurios didžiosios šalys duomenis iš nacionalinių sistemų teikia centralizuotai – universitetams ir kolegijoms lieka papildyti iš dalies užpildytus klausimynus.

Teikdamos duomenis „U-Multirank“ reitingui, institucijos pačios apsisprendžia dėl jų apimties – vienos institucijos reitingo sudarytojams pateikia daugiau duomenų, kitos mažiau. Tą supratau nagrinėdama Lietuvos institucijų rodiklius. Praktiškai visose kategorijose rasime Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Kauno technologijų universiteto rodiklius. Atrodo, kad išvardyti universitetai su „U-Multirank“ bendradarbiauja nuo seno. Bene mažiausiai rodiklių turi neseniai reitinge atsiradęs Vilniaus universitetas.

Dar vienas „U-Multirank“ privalumas – kiekvienai šaliai sudaroma palyginamoji šalies ataskaita. Gal Lietuvos rodikliai būtų kur kas geresni, jeigu didžiausias Lietuvos universitetas būtų pateikęs savo duomenis anksčiau? Nors ir dabar Lietuva viršija pasaulinį vidurkį trijose (iš penkių) kategorijų – dėstymas ir studijos, tarptautiškumas ir nacionalinis poveikis.

opop.png

Tikslus ir rodiklius rinkimės atsakingai

Man atrodo, kad Valstybės strategijoje, kurioje įrašyta, kad tai yra „mūsų visų susitarimas“ Lietuvos institucijoms nepasiekiamų reitingų ir pozicijų reikėtų vengti. Per aukštai iškelta kartelė gali tapti paskata abejotinoms universiteto veikloms. Nors tiesioginių patvirtinimų neradau, galima prielaida, kad Valstybės strategijoje įrašytas tikslas galėjo paskatinti VilniusTech mokslininkus bet kokiomis priemonėmis siekti pasaulio cituojamumo aukštumų.

Kadangi šiuo metu rengiama „Lietuva 2050“ strategija, norėčiau atkreipti dėmesį į minėtą didžiausią ir informatyviausią pasaulinį aukštųjų mokyklų reitingą „U-Multirank“. Jame jau randame tuziną Lietuvos aukštųjų mokyklų. Lietuvos ir kitų šalių universitetus galėtume lyginti naudodami reitingo rodiklius taip išryškindami savo stipriąsias puses. Kartu galėtume sumažinti aukštosioms mokykloms tenkantį duomenų rinkimo krūvį. Tereikia padaryti savo turimų duomenų reviziją ir nustatyti šaltinius, iš kurių Lietuva galėtų centralizuotai pateikti „U-Multirank“ duomenis.

Jeigu į mokslo rodiklių sąrašą patektų „U-Multirank“ reitingas, kiekviena institucija savo metinėje ataskaitoje galėtų pademonstruoti savo indėlį į šalies pažangą ir mūsų visų gerovę. Tereikia užfiksuoti 2022 m. rodiklius kaip atskaitos tašką, užsibrėžti tikslus ir stebėti jų įgyvendinimą. Visos Lietuvos aukštojo mokslo institucijos – universitetai ir kolegijos – galėtų džiaugtis savo pasiekimais nepriklausomai nuo dydžio ir mokslo disciplinų.
Visų mūsų susitarimui „Lietuva 2050“ strategijai pasirinkime išpildomus tikslus ir rodiklius!