Šernai knisa žemdirbių ir kaimo gyventojų ramybę

Marijampolė

Ričardo Pasiliausko, "Suvalkietis", nuotr.

Rita LižaitytėŠaltinis: Etaplius.lt

20290

Miškingose vietovėse dirbantys ūkininkai su šernais nesutaria jau seniai. Jie nuolat išknisa žemdirbių pasėlius, pievas. Jau ne pirmą kartą ieškodami grambuolių miško žvėrys ir vėl siautėjo aplink Šunskų sen. Lūginės kaime esančią koplyčią. Remiantis medžioklės įstatymu tokius šernų padarytus nuostolius turi padengti medžiotojų būrelis, kuriam priskirtame plote yra žvėrių padaryta žala. Šiuo atveju medžioklės plotai yra komerciniai, taigi už padarytus nuostolius turi atsakyti vietinė miškų urėdija. Tačiau ši nuo savęs naštą nusimeta ir žalą patyrusiems asmenims liepia aiškintis su draudikais.

Atsako draudimas

Lūginės kaime esanti Palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčia miško gyvūnų traukos centru tampa jau ne pirmą kartą. Pernai panašiu metu koplytėlės apylinkes jie taip pat pavertė knisykla. Pasirodo, juos užsukti čia vilioja žemės paviršiuje gyvenantys grambuoliai. Aplink koplyčią pjaunama žolė nesurenkama, ji mulčiuojama. Pūdama ji tręšia žemę, tačiau kartu skatina ir baltų kirmėlių – grambuolių dauginimąsi. Šios kirmėlės – tikras skanėstas šernams ir kurmiams, todėl jie koplyčios apylinkėse dažnas svečias, o po jų viešnagės lieka labai pastebimi pėdsakai. Didžiausia bėda ta, kad su koplyčia besiribojantys medžioklės plotai yra komerciniai. Jei tai būtų plotai, priklausantys vietiniams medžiotojų būreliams, kompensacijų ieškoti ir aiškintis būtų galima su jais. Šiuo atveju bylinėtis tenka su miškų urėdija, kuri suprasdama, kokius nuostolius gyventojams gali padaryti šernai, moka įmokas draudimui, o šernams išknisus žemę dėl žalos atlyginimo liepia aiškintis su draudikais.

Žalą atlyginti vengia

Šįkart koplyčiai padaryta žala – minimali, todėl dėl koplyčios teritorijai padarytos žalos ieškoti kompensacijų niekas net nesiėmė. Šis šernų apsilankymas daug nemalonumų pridarė su koplyčia besiribojančios UAB „Lifrania“ žemės plotuose. Jos vadovas Vidas Vadopalas sako, kad šernai jų žemėse – dažni svečiai. Per metus žemės ūkio veiklą vykdanti įmonė pateikia apie 5 pareiškimus kompensacijoms šernų padarytai žalai gauti.

– Pareiškimus dėl žalos atlyginimo teikiame tik didžiausiais išknisimo atvejais, kai šernai padaro daugiausiai žalos. Smulkių atvejų net neregistruojame, nes neturime tam laiko. Didžiausia bėda ta, kad draudikai nesuinteresuoti tą žalą atlyginti. Mes, norėdami gauti pinigus, turime teikti prašymus Savivaldybei, kuri atsiunčia komisiją, vertinančią žvėrių padarytus nuostolius. Vertintojai ne visada skuba vertinti žalos, o mes, jei yra darbymetis, gaišti negalime, todėl dažnu atveju, net jei žala yra nemaža, numojame ranka ir vykdome darbus, nes jei delstume, patirtume dar didesnius nuostolius. Manau, jei draudimas yra paskirtas atlyginti žalą, jei jam yra mokamos įmokos, tai jis ir turėtų siųsti vertintoją, skaičiuoti padarytą žalą. Įsivaizduoju, kad tvarka turėtų būti panaši kaip ir su automobiliais – jei tavo turtą apgadino, atvažiuoja draudikas, įvertina žalą ir ją atlygina. Dabar, kai viename procese dalyvauja daugybė suinteresuotųjų, viskas trunka labai ilgai, – svarstė V. Vadopalas.

Beje, jis patvirtino, kad visais atvejais, kuriais kreipėsi į draudiką dėl žalos atlyginimo, kompensacijos buvo gautos, tačiau, pasak UAB „Lifrania“ vadovo, kelias, kurį tenka nueiti dėl kompensacijos, yra labai sudėtingas.

Užtrunka, nes daug suinteresuotųjų

Šunskų girininkijos girininkas Virginijus Rudzevičius sako, kad sistema kol kas yra tokia ir jos keitimo nenumatyta. Visgi žemdirbiai likimo valioje palikti nėra ir visi atvejai, kuriais kreipiamasi atlyginti žalą, yra patenkinami.

– Urėdija, suprasdama laukinių žvėrių keliamą pavojų ūkininkams, komercinių medžioklės plotus juosiamus ūkininkų laukus yra apdraudusi. Kai šie yra suniokojami, žemdirbiai kreipiasi į Savivaldybę, ši siunčia komisiją, kuri įvertina padarytą žalą, apie tai informuoja draudiką, o šis išmoka pinigus. Tenka pripažinti, kad procesai užtrunka. Žala vertinama pagal to meto atitinkamų kultūrų derlingumą, o šie skaičiai paskelbiami tik pasibaigus sezonui, vėlyvą rudenį. Tad, jei šernai laukus iškniso vasarą, išmokos gali tekti palaukti iki žiemos. Kalbant apie „Lifrania“ atvejį, yra nutikę taip, kad vertintojai dėl kažkokių priežasčių pamiršo informuoti draudiką apie draudiminį įvykį. Tačiau vos tik vertintojai suprato klydę, draudikas buvo informuotas ir žala atlyginta, – paaiškino girininkas.

Išeitis – medžioklės intensyvinimas

Kalvarijos savivaldybės ūkininkams, kurie žemės ūkio veiklą taip pat vykdo prie miškingų, krūmais apaugusių vietovių, su šernais susidurti tenka taip pat neretai. Tarprubežių kaime ūkininkaujantis Aidas Mincevičius sako, kad jo laukuose šernai apsilanko kasmet. Šiemet žvėrys nuniokojo 7 ha žirnių ir apie 5 ha kviečių. Sako, tokios viešnagės derlių sumažina maždaug 2 tonomis. Priešingai nei „Lifrania“ atveju, aplink ūkininko laukus medžioklės plotai nėra komerciniai, taigi bendradarbiauti ir tartis tenka su vietiniais medžiotojų būreliais.

– Į iškvietimus ir nusiskundimus jie reaguoja. Atvažiuoja, kurį laiką budi, žvėris išbaido, kartais ir vieną kitą nušauna. Bėda ta, kad medžiotojai nėra suinteresuoti jų medžiokle. Visos bėdos pasibaigtų, jei sumažėtų šių žvėrių populiacija, tačiau kai kuriems medžiotojams yra tiesiog per brangu juos medžioti, – kalbėjo ūkininkas.

Populiaciją mažina didindami išmokas

Su šia nuomone sutinka ir Seimo narys Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

– Iš tiesų, medžioti nėra pigu. 25 Eur už tai, kad atvažiuotum iki medžioklės vietos, 20 Eur už paleistą šūvį ir dar po 1 Eur už kiekvieną sumedžiotos mėsos kilogramą. Sudėjus gaunasi nemaža suma, todėl kiekvienas gerai pagalvoja ar verta. Tokiu būdu šernų populiacija plečiasi. Didėdama ji pridaro rūpesčių ne tik ūkininkams, bet ir kelia grėsmę kiaulių maro plitimui. Tam, kad medžiotojai būtų suinteresuoti medžioti šernus, spalį įsigaliojo tvarka, kuri numato, jog už sumedžiotą vyresnę nei 24 mėn. patelę mokama kompensacija iki 300 Eur. Tuo tarpu komerciniuose plotuose intensyvinti medžioklę ketiname sumažindami įkainius. Artimiausiu metu turi išeiti raštas, patvirtinantis konkrečias sumas, – paaiškino K. Mažeika.

Seimo nario teigimu, šie pakeitimai, skatinantys intensyvesnę šernų medžioklę, atsirado, o kiti atsiras ne todėl, kad ūkininkai būtų apsaugoti nuo šernų daromos žalos. Pagrindinis tokių pakeitimų siekis – pažaboti ir sutramdyti Lietuvoje plintantį afrikinį kiaulių marą. Todėl, be minėtų išmokų, už kiekvieną rastą ir utilizuotą šerno gaišeną medžioklės ploto naudotojams nuo šiol mokama 60 Eur. Sumažėjusi populiacija, žinoma, būtų nauda ir nuo šernų kenčiantiems ūkininkams, tačiau tai K. Mažeika įvardija kaip kovos su afrikinio kiaulių maro pasekmę.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt