PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2018 m. Gegužės 7 d. 10:27

Įpareigojo kuo skubiau sukviesti komisiją dėl Kartenos piliakalnio kalvos šlaito atkūrimo

Klaipėda

Kretingos rajono savivaldybės nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


36772

Kretingos rajone esančio Kartenos piliakalnio kalvos šiauriniame šlaite esančioje griovoje pastebėta šį pavasarį susiformavusi nuošliauža. Aptarti susidariusią situaciją šiandien Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas pakvietė Salantų regioninio parko direkcijos vyriausiąją specialistę, laikinai vykdančią direktoriaus funkcijas, Astą Bagočienę, Kretingos muziejaus istoriką, archeologą Julių Kanarską, Kartenos seniūnijos seniūnės pareigas laikinai einančią Genovaitę Petrauskienę, savivaldybės Kultūros skyriaus paminklotvarkininką Algirdą Mulvinską ir Žemės ūkio skyriaus vyriausiąjį specialistą, organizuojantį melioracijos statinių rekonstrukcijos darbus, Leoną Rimeiką.

Prieš keletą metų investavus nemažai Europos Sąjungos paramos ir valstybės skirtų lėšų valstybės saugomas kultūros paminklas – Kartenos piliakalnis – buvo sutvarkytas, siekiant, kad vietovė taptų patraukli žmonėms susiburti. Susitikime administracijos direktoriui V. Domarkui pasvarsčius, ar susiformavusios kalvos nuošliaužai įtakos galėjo turėti piliakalnio sutvarkymo metu per greitai iškirsti medžiai, archeologas J. Kanarskas sakė, kad iš dalies tai galėjo turėti įtakos, tačiau, jo manymu, pagrindinis veiksnys – sutrikę hidrografiniai veiksniai.

„Išgrauža šioje vietoje buvusi seniai, tačiau laikui bėgant užgijusi, pasidengusi“, – rodydamas ankstesnio laikotarpio, dar prieš piliakalnio sutvarkymo darbus, darytas nuotraukas komentavo J. Kanarskas. Archeologas sakė baiminęsis, kadangi iš pradžių pagalvojęs, kad pasislinko pats piliakalnis, tačiau vėliau nuvykęs į vietą įsitikino, kad nuošliauža susidariusi šalia jo esančioje kalvoje.

Pasak Kretingos muziejaus archeologo, pagal jo rastus radinius, Kartenos piliakalnis pradėtas formuoti dar VIII a. antroje pusėje ir buvo naudotas iki XIII a. vidurio. Vėliau buvo apleistas, ariamas, dėl ko piliakalnio viršutinio sluoksnio kultūrinė dalis sunaikinta. „Tuo metu tokios sampratos, kad šią šventą vietą reikia saugoti ir jos griežtai negalima arti, nebuvo. Toks supratimas, manyčiau, atsirado labiau po generolo Vlado Nagevičiaus kasinėjimų“, – sakė J. Kanarskas.

Jis atkreipė dėmesį ir į piliakalnio aikštelėje pasodintą ąžuolą, teiravosi, kas imasi tokių iniciatyvų. Archeologas J. Kanarskas pabrėžė, kad savavališkai, nesuderinus su paveldosaugininkais sodinti medžių ar vykdyti kasinėjimų tokiose teritorijose griežtai draudžiama. Kartenos piliakalnio viršuje pastebėta ir lapių urvų, kurie taip pat kelia nemažai problemų.

„Pastaruoju metu dažniausiai šlaitai tvirtinami plastikiniais tinklais, tačiau visus galimus atkūrimo būdus būtina aptarti ir su paveldosaugininkais bei hidrotechnikais“, – teigė L. Rimeika. Kaip vienas hidrotechnikos srities specialistų susitikime įvardytas garbaus amžiaus Juozas Lukošiūnas iš Šiaulių, Kretingoje jau rengęs keleto piliakalnių šlaitų erozijos likvidavimo projektus – tai Kartenos (rytinio šlaito), Kurmaičių (šiaurinio šlaito) piliakalnių ir Sauserių piliakalnio atodangos Minijos upės dešiniojo kranto.

Paminklotvarkininkas A. Mulvinskas pasitarime išsakė pastebėjimus dėl žemės, kurioje yra šis kultūros paminklas, nuosavybės. Turimais duomenimis, piliakalnio gyvenvietė ir pats piliakalnis priklauso keliems žemės savininkams. Rengiant piliakalnio kalvos atkūrimo darbų projektą gali iškilti problemų dėl projektavimo sąlygų gavimo, nes Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus specialistai nesuderino kadastrinių matavimų, kurie buvo daryti prieš 5 metus.

Susitikime administracijos direktorius V. Domarkas įpareigojo paminklotvarkininką Algirdą Mulvinską nedelsti ir organizuoti specialistų komisiją, jos darbe kviečiant dalyvauti Kultūros paveldo departamento atstovus ir hidrotechniką. Bus siekiama, kad komisija nuvyktų į vietą iki šio mėnesio pabaigos ir spręstų dėl avarijos grėsmių pašalinimo.