Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Švietimo ir sporto skyriaus, Mosėdžio gimnazijos archyvų nuotr.
EtapliusŠaltinis: Skuodo rajono savivaldybė
Vadovus mielai sutiko priimti V. Into akmenų muziejus, pasiūlęs istorines patalpas sename vandens malūne su jaukiai spragsinčiu židiniu ir įdomia edukacija apie mineralus bei jų panaudojimą.
Pagrindinė pasitarimo tema – pasidalinimas žiniomis ir įspūdžiais grįžus iš „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) projekte suplanuotos stažuotės Austrijoje.
Spalio 20-24 dienomis trijų TŪM mokyklų direktoriai ir jų pavaduotojai ugdymui buvo išvykę į stažuotę Austrijoje. Sostinėje Vienoje ir jos apylinkėse aplankytos trys mokyklos: Melko pradinė mokykla (Volksschule Melk), pro kurios langus matėsi garsioji Melko abatija, taip pat Hernals integratyvi pagrindinė mokykla (Wiener Neustadt miestelio Europaschule), ypatinga universalaus dizaino reikalavimus idealiai atitinkančiomis erdvėmis bei gimnazija pačioje Vienoje (Realgymnasium Wien), įsikūrusi UNESCO saugomame pastate.
Kaip papasakojo savo pristatymuose Skuodo Bartuvos progimnazijos direktorius Virginijus Jokšas, Mosėdžio gimnazijos direktorė Audronė Šverienė bei Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijos direktorius Žydrūnas Ramanavičius, stažuotės dalyviai sužinojo daug, o pamatė dar daugiau.
Ypač domėtasi Austrijos Respublikos švietimo sistema įtraukiojo ugdymo srityje, klausinėta apie lyderystės veiklas mokyklose, tinklaveiką, mokytojų ir mokinių įsitraukimą. Pastebėta, kad kai kuriose srityse tarp Austrijos ir Lietuvos švietimo sistemų yra didelių skirtumų, kai kur supratimas ir tendencijos sutampa, tačiau yra ir dalykų, kuriuose galime jaustis pranašesni.
Lankantis Vienos ir jos apylinkių mokyklose teko susitaikyti su mintimi, kad Austrijos Respublikos švietimo įstaigos praktiškai aprūpintos viskuo, ko tik reikia sėkmingam mokinių ugdymui. Įdomu tai, kad visose aplankytose mokyklose nuo 30 iki 50 proc. mokinių – kitataučiai, o tai yra didelis iššūkis įtraukiajam ugdymui. Papildomų vokiečių kalbos pamokų, pakankamo pedagoginio personalo netrūksta nė vienoje mokykloje. Įdomu dar ir tai, kad mokytojų amžiaus vidurkis, kiek teko pamatyti ir išgirsti – apie 30-40 metų. Kaip sakė viena kalbinta gimnazistė, mokytis čia įdomu dar ir dėl to, kad yra galimybė rinktis iš labai daug dalykų: nuo keletos Europos kalbų iki užsiėmimų gimnazijos rūsyje įrengtoje Teslos laboratorijoje.
Labai skiriasi ir mokytų kvalifikacijos tobulinimo reikalavimai, veiklos kokybės vadyba, požiūris į patį ugdymą ir tradicijos. Į baigiamąsias gimnazines klases gali patekti tik geriausiai besimokantys mokiniai; visos pamokos daugiausiai vyksta prie atvirų klasės durų, tad stebėti ugdymo procesą galima be išankstinio susiderinimo. Visa mokyklos bendruomenė, įskaitant ir tėvus, po lygiai dalijasi atsakomybėmis ir pagalba vienas kitam.
Kaip sakė stažuotėje dalyvavę vadovai, kai kuriuos dalykus bandys taikyti ir savo mokyklose, tik dar turi šiek tiek susigulėti įspūdžiai, o užfiksuoti vaizdai ir jų realizavimas sukelti į veiklos planus.
Tradiciškai savivaldybės mokyklų pasitarime aptarti artimiausi darbai, renginiai, artėjančių kalendorinių metų pabaigos rūpesčiai. Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Daiva Jonušienė padėkojo Mosėdžio vaikų lopšelio direktorei Daivai Mažrimienei bei V. Into akmenų muziejui už svetingą priėmimą ir bendradarbiavimą.
Anonsuotas ir kitas TŪM pažangos plano renginys – jau gruodžio mėnesį prasidėsiančiuose lyderystės mokymuose: pirmieji mokymai lauks Vilniuje, vienoje iš pažangiausių šalies mokyklų.