PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2017 m. Gegužės 24 d. 13:37

Nepanaudotas atostogas siūloma leisti išnaudoti iki 2020 metų liepos 1 d.

Vilnius

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt


4150

Siūloma kasmetines atostogas (įskaitant pailgintas ir papildomas atostogas), į kurias teisė įgyta iki naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo, suteikti darbo dienomis, už kiekvienas septynias kalendorines dienas atostogų suteikiant penkias darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba šešias darbo dienas už kiekvienas septynias dienas (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę).

Darbuotojai, iki naujo Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turėtų teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.

Tai vienas iš pasiūlymų Darbo kodekso projektui, kurį trečiadienį pagal antradienį Trišalės tarybos pasiektą kompromisą įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai Ramūnas Karbauskis, Tomas Tomilinas ir Virginijus Sinkevičius.

Pagal įregistruotą projektą, darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Siūloma numatyti, kad delspinigių dydį socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 d., atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lyginant praėjusiųjų metų gruodį su užpraeitų metų gruodžiu).

Pasak LVŽS frakcijos seniūno R. Karbauskio, kompromisas Trišalėje taryboje rodo, kad bendrus sprendimus darbuotojų ir darbdavių atstovai surasti gali, ir tai gerokai geresnis ilgalaikį dialogą užtikrinantis sprendimas, nei buvo įprasta iki šiol, kai politikai vienašališkai paremdavo vieną ar kitą darbo santykių pusę.

LVŽS frakcijai paskelbus, kad Darbo kodeksas bus priimtas tik Trišalės tarybos susitarimo pagrindu, pasigirdo vertinimų, esą Seimas kratosi atsakomybės. „Tačiau valdančiosios koalicijos sprendimas suteikti sprendimų galią Trišalei tarybai yra viena iš pagrindinių sąlygų tvariam atlyginimų augimui ir teisingesniam pajamų paskirstymui Lietuvoje“, - sako „valstiečiai“.

Trišalėje taryboje kartu su Darbo kodeksu svarstytas ir Nacionalinio susitarimo projektas, kuriame numatyti sektoriniai susitarimai dėl atlyginimų. Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo T. Tomilino, tai reiškia, kad bus tariamasi dėl konkrečių algų konkrečiose profesijų grupėse.

„Rinka yra pagrindinis algų nustatymo ir abipusiai naudingo balanso suradimo įrankis, tam Vakarų Europoje jau seniai naudojamos kolektyvinės derybos ir kiti instrumentai, kurie Lietuvoje kol kas retenybė. Ir būtent tai yra viena iš sisteminių priežasčių, kodėl Lietuvoje tokios didelės socialinės atskirties ir skurdo problemos“, - sako parlamentaras.

Pasak jo, LVŽS pastangomis ir gerbiant trišalį formatą gautas kolektyvinis verslo asociacijų sutikimas kalbėtis apie konkrečių sektoriaus atlyginimų mokėjimo sistemas, atlyginimų augimo galimybes, indeksavimus - tuos klausimus, kurie rūpi dirbantiems ir norintiems dirbti žmonėms.

„Gyvename šalyje, kur net kai kurie bankai neturi atlyginimų sistemų. Iki šiol trišaliu formatu būdavo kalbama tik apie valstybės nustatomą minimalų mėnesinį atlyginimą ir darbo santykių reglamentavimą. Dabar sprendimų galią perkeliame ne įstatymui, ne politikams, o visoms pusėms priimtiniems ir naudingiems susitarimams konkrečiose verslo šakose, tarp kurių ir valstybės tarnybos sektorius“, - sako T. Tomilinas.

ELTA