Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Vilniaus universiteto docentė dr. Filomena Kavoliutė apgailestauja, kad nepriklausomoje Lietuvoje toliau naikinami istoriniai mūsų kaimų vardai.
Jos duomenimis, per sovietmetį praradome 5,5 tūkstančio vardų - istorinių, senų, raktinių vardų, kurie yra daug senesni negu kai kurie rašytiniai šaltiniai. F. Kavoliutės teigimu, dar 4 tūkstančius vardų mes turime sumažinti, remdamiesi įstatymais, kurie veikia ir reikalauja tuos vardus panaikinti.
„Taigi iš 25 tūkstančių vardų praradome 5,5 tūkstančio ir dar 4 tūkstančius mes turime sunaikinti, atliepdami į įstatymų reikalavimus. Jau susidaro beveik ir 10 tūkstančių - 40 proc. Mes patys esame savo tautai priešai. Mes patys esame savo kultūrai priešai“, - pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė F. Kavoliutė.
Ji pastebėjo, kad iki šiol, praėjus 25 metams po Nepriklausomybės, tebegalioja „Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsakai, pagal kuriuos žemė savo istoriniais vardais neturi teisės vadintis net Nepriklausomoje Lietuvoje“.
Apie istorinių vietovardžių išsaugojimą diskutuojama pirmadienį Seime surengtoje konferencijoje „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“. Ją surengė Etninės kultūros globos taryba ir Seimo Kultūros komitetas.
Renginio tikslas - aptarti vietovardžių nykimo ir naikinimo problemą, pasidalyti atskirų savivaldybių, bendruomenių patirtimi juos saugant, teikti siūlymus dėl vietovardžių išsaugojimo. Šią problemą aptars kalbos, istorijos, žemėtvarkos, žemės kadastro, savivaldybių, geografijos, žiniasklaidos, kultūros, mokslo institucijų, vietos bendruomenių ir visuomeninių organizacijų atstovai, visi, besidomintys etninės kultūros, kalbos, istorijos ir tautinės bei regioninės tapatybės puoselėjimu.
Konferencijos pabaigoje rengiamoje diskusijoje bus ieškoma sprendimų, kaip sustabdyti be gyventojų likusių kaimų vietovardžių išbraukimą iš juridinės vartosenos. Dalyviai svarstys, kaip visuomenė ir valstybinės institucijos gali prisidėti įpaminklinant sunykusius ir benykstančius kaimų vietovardžius.
Konferencijoje dalyvaus Seimo Kultūros komiteto narys Stasys Tumėnas, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, Pasvalio savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas, Vilniaus universiteto docentė dr. Filomena Kavoliutė, Pasvalio kraštiečių draugijos pirmininkas prof. dr. Rimantas Kanapėnas, Šiaulių universiteto docentas dr. Juozas Pabrėža, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė, Klaipėdos universiteto Baltų filologijos katedros profesorė dr. Dalia Kiseliūnaitė, Vidaus reikalų ir kitų ministerijų bei žinybų specialistai, mokslo institucijų ir visuomenės atstovai.
Renginio metu veiks leidinių apie vietovardžius ir kaimus paroda.
ELTA