PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2022 m. Rugsėjo 16 d. 14:41

I. Šimonytė: pagrindinė problema – kaip atsieti elektros kainas nuo dujų

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Erika Alonderytė-KazlauskėŠaltinis: BNS


246013

Europos Sąjungai (ES) ieškant sprendimų, kaip skubiai sumažinti rekordines elektros kainas vartotojams, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pagrindinė spręstina problema – kaip atsieti elektros kainas nuo dujų.

„Pagrindinė problema yra tai, kad dujų kaina, kurią tokią parūpino Europai žmogus, norintis parklupdyti Europą ant kelių, tiesiogiai lemia elektros kainas“, – bendroje su Lenkijos premjeru spaudos konferencijoje Vilniuje penktadienį sakė I. Šimonytė.

„Tikiuosi, kad to sprendimo bus ieškoma, kaip atkabinti elektros kainas nuo dujų kainų šitame laikotarpyje, turint mintyje, kad dujų kainos, tokios, kokios yra šiuo metu, jos yra ne dėl rinkos priežasčių, o dėl to, kad kažkas ta rinka yra pasirinkęs manipuliuoti siekdamas politinių tikslų“, – sakė Lietuvos premjerė.

Ji kartojo, kad Europos Komisijos (EK) pasiūlymas pigiai elektrą gaminančių – saulės, vėjo, atliekų, branduolinės ar vandens energijos – įmonių viršpelnius paskirstyti vartotojams Lietuvos problemos neišsprendžia.

„Siūlymai, kurie yra dabar pateikti, kurie susiję su įmonių, gaunančių labai didelius pelnus, nes jų kaštai nepadidėjo, o rinkos kainos labai padidėjo, apribojimu ir atitinkamai tų lėšų naudojimu subsidijoms kažkam galbūt problemą sprendžia, Lietuvai, deja, tai nesprendžia jokios problemos tiek dėl to, kad mes tokios gamybos tiesiog neturime, o spaudimas skirti lėšas subsidijoms būtų lygiai toks pat, kaip kitose šalyse, tiesiog valstybei reikėtų tuo tikslu didinti skolą“, – sakė premjerė.

„Yra tam tikrų galbūt aspektų Komisijos pasiūlyme, kurie atsižvelgia į Lietuvos specifinę situaciją. Problema Lietuvos yra ir ta, kad jei kitose šalyse galima šiek tiek padidinti elektros gamybą iš ne dujų, iš tų kuro rūšių, kurias galbūt kitomis aplinkybėmis jau būtume linkę ir pamiršti, tai mes tu galimybių neturime, esame labai priklausomi nuo importo ir į tai reikia atsižvelgti“, – penktadienį kalbėjo premjerė.

Lenkijos premjeras Mateuzsas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) teigė, kad Rusija šantažupja Europos Sąjungą ir dėl to būtina keisti tam tikrus ES veiksmus – jis sakė pritariantis įmonių pelnų ribojimui.

„Mes pasiūlėme kelis pakeitimus – atidėti ETS (prekybos apyvartiniais taršos leidimais – BNS) sistemą, pavyzdžiui, mažiausiai dvylikai mėnesių. Neduokime Putinui papildomo instrumento, kad jis keltų mūsų rinkos kainas ir destabilizuotų mūsų rinkas. Antras pasiūlymas – pakeisti kainų apskaičiavimo mechanizmą, nes energetinės valstybės, kurios turi resursus, jos gauna didelį pelną ir taip pat tam tikros kompanijos, kurias reikia, mūsų nuomone, apmokestinti“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sakė Lenkijos premjeras.

„Lenkija daro tam tikras nuolaidas parduodant dujas ar kitas energetines žaliavas žmonėms, tačiau šiandien aš kreipiuosi į Briuselio institucijas, kad greitai reaguotų šiais klausimais. Tai visos Europos reikalas“, – teigė M. Morawieckis.

Kai kurios Europos Sąjungos narės, įskaitant ir Lietuvą, ragina Briuselį atsieti elektros ir gamtinių dujų kainas, kad jos toliau nedidėtų dėl karo Ukrainoje padarinių.

Trečiadienį EK pateikė naujus pasiūlymus, kaip vartotojams skubiai sumažinti rekordines elektros kainas. Tarp pasiūlymų – perskirstyti pigiai elektrą gaminančių – vėjo, saulės, atliekų, branduolinės ar vandens energijos – įmonių viršpelnius, nustatant jiems 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.

EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį teigė, kad iš šios priemonės tikimasi surinkti 140 mlrd. eurų, kurie būtų panaudoti sušvelninti itin aukštų kainų poveikį vartotojams.

Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius trečiadienį BNS teigė, kad Lietuva bei Liuksemburgas dalį viršpelnių galėtų gauti pagal dvišales sutartis su elektrą eksportuojančiomis valstybėmis.

I. Šimonytė ketvirtadienį teigė, kad jeigu toks sprendimas bus priimtas, reikės tartis su kitomis ES valstybėmis narėmis, pirmiausia su Švedija.

Vilniuje penktadienį posėdžiavo Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės, jos aptarė pagalbą Ukrainai, saugumą, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai plėtimą ir tinkamo įgyvendinimo politiką, energetinius klausimus ir bendradarbiavimą įgyvendinant strateginės infrastruktūros projektus.