Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ričardo Pasiliausko, "Suvalkietis" nuotr.
Rita LižaitytėŠaltinis: Etaplius.lt
Lapkritį BUAB „Lietuvos cukrus“ darbuotojai gavo pranešimus, kad iki mėnesio pabaigos jie bus atleisti. Be darbo žmonės neliko – gruodžio pirmąją darbuotojai pasirašė naujas sutartis jau su BUAB „Lietuvos cukrus“ atstovavusia prižiūrėti įmonės bankroto procesą ir vykdyti nemokumo paskirta administratore UAB „Atveika“.
Laikinas darbo sutartis paprastai pasirašydavo tik sezoniniai fabriko darbuotojai. Šį kartą tokias pasirašė visi specialistai. Tuomet darbuotojai buvo informuoti, kad sutartys galios iki fabrikas baigs perdirbti runkelius. Taip ir nutiko. Sausio pabaigoje fabrikui baigus cukraus gamybą, kone visi „Lietuvos cukraus“ darbuotojai liko be darbo.
UAB „Atveika“ sako, kad gali būti, jog po poros mėnesių fabrikas pradės ruoštis naujam cukraus gamybos sezonui ir buvę nuolatiniai darbuotojai vėl bus reikalingi. Kai kurie tokia viltimi ir gyvena, tačiau kai kurie tikina pažadais negyvensiantys ir ruošiasi ieškoti kito darbo.
Labiau nustebino žinia apie terminuotas sutartis
„Lietuvos cukraus“ darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Virginijus Stanynas pasakojo, kad Marijampolės cukraus fabrike pradirbo apie 30 metų. Anot jo, darbovietė jam buvo tapusi antrais namais, o kolegos – tarsi šeima, todėl atsisveikinti su fabriku buvo nelengva.
– Tiesą pasakius, jautėme, kad tokia diena kažkada ateis. Ypač, kai fabrike prasidėjo visokie neramumai, dužo langai. Tačiau žinia, kad būsime atleisti iš „Lietuvos cukraus“ ir sudarysime sutartis su „Atveika“, buvo netikėta. Dar labiau nustebome, kai buvome informuoti, kad sutartys bus terminuotos. Užbaiginėti sezoną žinant, kad kitam galbūt neteks ruoštis, buvo niūru. Su mintimi, kad neteksime darbo, per tuos porą mėnesių susigyvenome, todėl bedarbio statusą priėmėme kaip neišvengiamybę, – kalbėjo V. Stanynas.
Mano, kad galėjo išsaugoti
Darbuotojų profesinės sąjungos vadovas pasakojo, kad „Atveika“ darbą cukraus fabrike baigiančius darbuotojus išlydėjo šiltai ir nuoširdžiai dėkojo už jų triūsą fabrike. Visgi, pasak V. Stanyno, žmones suglumino „Atveikos“ vadovo pareiškimas, jog dabar jau buvę fabriko darbuotojai bedarbio statusu galės „džiaugtis“ galbūt tik apie porą mėnesių.
– Buvome informuoti, kad po poros mėnesių, kai ūkininkai pradės pasirašinėti sutartis su fabriku ir ims aiškėti naujojo sezono darbų apimtys ir ar jis apskritai prasidės, „Atveika“ informuos apie tai atleistus fabriko darbuotojus ir galbūt pakvies juos dirbti. Iš dalies apsidžiaugėme, nes dauguma kolegų čia pradirbę daugybę metų, daugelis jų tokio amžiaus, kad persikvalifikuoti, ieškoti naujo darbo, sunku. Kita vertus, suglumome – jei būsime reikalingi netrukus, nejau nebuvo įmanoma mus, tuos kelis nuolatinius darbuotojus, dar porą mėnesių išsaugoti. Juk sezoninių darbuotojų fabrike yra gerokai daugiau nei nuolatinių, – svarstė V. Stanynas.
Anot darbuotojų profesinės sąjungos vadovo, nemažai buvusių nuolatinių darbuotojų tokia viltimi ir gyvena, tačiau yra ir tokių, kurie gyventi laukimu neketina. Nors gavo išeitines išmokas, V. Stanyno teigimu, keletas buvusių fabriko darbuotojų nesiruošia sėdėti be darbo ir laukti kažko. Juk reikia išlaikyti šeimas, namus.
– Gali nutikti ir taip, kad po tų dviejų mėnesių darbuotojų taip ir neprireiks, o jei prireiks, nebebus ką pasikviesti, – perspėja pašnekovas.
Darbuotojų išlaikymui neturi pinigų
UAB „Atveika“ vadovas Tadas Kelpšas patikino, kad po poros mėnesių atleisti fabriko darbuotojai iš tiesų gali būti ir vėl pakviesti dirbti. Paklaustas, jei iš tiesų yra viltis darbuotojams sugrįžti į darbą, kodėl nebuvo galima leisti jiems dirbti tuos porą mėnesių, pašnekovas paaiškino, kad toks variantas nebuvo įmanomas.
– Įmonė šiuo metu negauna pajamų, todėl galimybių išsaugoti visų nuolatinių darbuotojų tikrai nebuvo. Dirbti liko tik tie žmonės, kurie būtini įmonės gyvavimui palaikyti. Daugiausia tai administracijos specialistai, iš viso apie 30 darbuotojų. Su maždaug 40 nuolat fabrike dirbusių specialistų teko atsisveikinti, bet, tikimės, laikinai. Po poros mėnesių turėtų paaiškėti fabriko perspektyvos. Jei prireiks pradėti ruoštis naujam darbų sezonui, prireiks ir darbuotojų, kuriems teiksime prioritetą. Dar 200 žmonių įmonėje dirbo kaip sezoniniai darbuotojai – jie taip pat baigė darbą, tačiau tai – nieko naujo. Taip būdavo daugybę metų, – situaciją paaiškino T. Kelpšas.
Paklaustas, galbūt yra potencialių investuotojų į fabriką, T. Kelpšas sakė, kad besidominčių fabriku iš tiesų yra, tačiau kol kas apie tai kalbėti anksti, nes nėra baigti visi teisiniai procesai.
Registruojasi į Užimtumo tarnybą
Nebūdami tikri, ar po poros mėnesių fabrikui bus reikalingi, dauguma buvusių „Lietuvos cukraus“ darbuotojų registruojasi į Užimtumo tarnybą. Tarnybos duomenimis, šių metų sausį į Užimtumo tarnybos Marijampolės skyrių kreipėsi 76 darbo neturintys asmenys, kurių paskutinė darbovietė buvo „Lietuvos cukrus“. Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėjas Liudas Dapkus tvirtina, kad ir pernai, ir šiemet daugiausia asmenų iš „Lietuvos cukrus“ buvo registruojama sausio mėnesiais, kas, tikėtina, siejasi su terminuotų darbų pabaiga. Pasak pašnekovo, kitais mėnesiais Užimtumo tarnyboje registravosi nuo vieno iki 11 darbuotojų.
„Lietuvos cukraus“ darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Virginijus Stanynas tikino, jog nepaisant to, kad jis ir kiti iš darbo fabrike atleisti darbuotojai turėjo iš buvusios darbovietės gauti išeitinę išmoką, kuri atitinka dviejų mėnesių atlyginimą, jis ir kiti atleisti fabriko darbuotojai gali iškart pretenduoti į nedarbo socialinio draudimo išmoką, kitaip tariant, bedarbio pašalpą. Jos dydis kas tris mėnesius mažėja – taip nedirbantys asmenys skatinami ieškoti galimybių sugrįžti į darbo rinką.