Seimo teisininkai įvertino „čekiukų“ skandalui skirtą projektą: diskutuotinas, išbalansuotų BK sistemą

Lietuva

Eurai / Pexels

Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA

341732

Seime atsiradusios Baudžiamojo kodekso (BK) pataisos, siūlančios švelninti atsakomybę į „čekiukų“ skandalus patekusiems politikams, yra diskutuotinos, sistemiškai tikslintinos, dėl jų reikėtų gauti ir Vyriausybės nuomonę. Tai savo išvadoje pažymi Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs  parlamentarų grupės inicijuotą projektą.

Tačiau Seimo teisininkai abejoja, ar pasiūlytos nuostatos atitinka teisingumo ir bausmės proporcingumo principus. Jas priėmus, jų nuomone, būtų išbalansuota BK sistema, nesilaikoma teisėkūroje keliamų aiškumo ir sistemiškumo principų.

Neaišku, kaip piktnaudžiavimo atveju būtų įvertinamas neturtinės žalos dydis

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narės Jūratės Zailskienės inicijuotu BK pakeitimo projektu siekiama numatyti, kad skiriant bausmes už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, būtų atsižvelgiama į padarytos žalos dydį.

Jei valstybės tarnautojų padarytas žalos dydis būtų siejamas tik su MGL dydžiu, Seimo teisininkai kelia klausimą, kaip piktnaudžiavimo atveju būtų įvertinama neturtinė žala.

Jų nuomone, svarstytinas yra pasiūlymas piktnaudžiavusiems tarnybine padėtimi valstybės tarnautojams nustatyti platesnį sankcijų ratą ir jas diferencijuojant pagal žalos dydį.

„Vadovaujantis teismų praktika, piktnaudžiaujant tarnyba padaryta žala pripažįstama didele, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, asmens einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens ir institucijos, kurioje dirba valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan.“, – pastebi Seimo teisininkai.

„Didelė turtinė žala paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL, nors, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ir mažesnio dydžio turtinė žala gali būti pripažinta didele“, – aiškina Seimo Teisės departamentas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartimis baudžiamosiose bylose.

Beje, neturtinio pobūdžio žala, anot teisininkų, paprastai pripažįstama didele, kai ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės tarnybos autoriteto diskreditavimo, asmens sveikatos sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingų padarinių valstybei, tarnybai ar asmeniui.

Seimo teisininkai pažymi, kad didelės neturtinės žalos požymis valstybės tarnautojui dažniausiai inkriminuojamas ir tada, kai jis, piktnaudžiaudamas tarnyba, padaro kitų nusikalstamų veikų arba sudaro sąlygas kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus.

„Sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui (pavyzdžiui, nukentėjusiajam, kurio materialinė padėtis yra sunki, didele žala pripažįstama ir tokia žala, kuri neviršija 250 MGL). (.....) Siūlomas nustatyti žalos dydis siejamas tik su MGL dydžiu, nevertinant kitų aukščiau išvardintų turtinės žalos įvertinimo aspektų. Pažymėtina ir tai, kad MGL dydis yra naudojamas tik turtinei žalai vertinti. Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip piktnaudžiavimo atveju būtų įvertinamas neturtinės žalos dydis“, – sako Teisės departamentas.

Įstatymo projektas, anot Seimo teisininkų, abejotinas „baudžiamosios atsakomybės, kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), principo įgyvendinimo aspektu“.

„Šiuo metu galiojančiame BK įtvirtintas didelės žalos požymis atriboja piktnaudžiavimą nuo drausminio nusižengimo, o projektu siūlomi pakeitimai iš esmės pasunkintų tai atlikti“, – sako teisininkai.

Jie pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama „kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti“.

Perspėja dėl galimo BK sistemos išbalansavimo

Pagal dabartinį reguliavimą į „čekiukų“ skandalus įsivėlę politikai gali netekti teisės būti išrinkti arba būti paskirti į valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas. Šiuo metu tokį viešųjų teisių atėmimą teismas skiria tada, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis.

Jei Seimas pritartų BK pakeitimams, viešųjų teisių atėmimas būtų skiriamas tik tada, jei teismas padarytų išvadą, jog toks teisių atėmimas yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai siekiant apsaugoti visuomenės interesus.

Įpareigojus teismą įvertinti viešųjų teisių atėmimo proporcingumą, Teisės departamento nuomone, būtų išbalansuota BK sistema.

„Manytina, kad projektu siūlomu pakeitimu (nurodant teismui pareigą įvertinti viešųjų teisių atėmimo proporcingumą), būtų išbalansuota Baudžiamojo kodekso sistema, nesilaikoma teisėkūroje keliamų aiškumo ir sistemiškumo principų reikalavimų“, – teigiama išvadoje.

Seimo teisininkų nuomone, pasiūlytos BK nuostatos yra „kartotinio ir perteklinio pobūdžio“. Jie pažymi, kad vienas iš teisingumo aspektų yra tai, kad bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teismo pareiga įgyvendinti proporcingumo principą, anot Seimo teisininkų, yra universali bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių aspektu, nepriklauso nuo jų rūšies.

Todėl projekte siūlomas teisinis reguliavimas, jų teigimu, niekaip netikslina BK nustatyto baudžiamojo poveikio priemonės turinio ar jos skyrimo taisyklių, yra „kartotinio ir perteklinio pobūdžio“.

Gali atsirasti teisės taikymo problemų

BK pataisų autoriai siūlo nustatyti, kad teismas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimą skirtų tik veikos padarymo metu einamoms pareigoms arba vykdomai veiklai.

Seimo Teisės departamento nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas nėra nuoseklus ir gali kelti teisės taikymo problemų.

„Galima situacija, kad teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nors padarys išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla, tačiau veikos padarymo metu asmens užimamos konkrečios pareigos bus siauros apimties ir jų uždraudimas de facto neapribos asmens teisės ir toliau dirbti to paties pobūdžio darbą ar užsiimti to paties pobūdžio veikla, jas įvardijant kitokio pavadinimo „pareigomis“, – sakoma išvadoje.

Seimo teisininkai abejoja, ar toks siūlomas reguliavimas atitinka baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, teisingumo ir bausmės proporcingumo principus.

Kaip ELTA jau skelbė, generalinė prokurorė Nida Grunskienė kritiškai vertina parlamente registruotas BK pataisas, susijusias su „čekiukų“ skandaluose minimais politikais. Anot jos, projektas yra skubotas, neišdiskutuotas.

„Šis projektas, prokuratūros vertinimu, tikrai yra skubotas, neišdiskutuotas, nes matome, kad ir seka dėstoma yra nelogiška“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė N. Grunskienė.

Anot generalinės prokurorės, šiuo metu teismuose pateikti 97 civiliniai ieškiniai dėl galimai neteisėtai panaudotų savivaldybių tarybų narių veiklai skirtų lėšų, šių ieškinių suma siekia 1,118 mln. eurų. Pasak N. Grunskienės, daugiau nei 1,5 mln. eurų (kaip galimai neteisėtai pasisavintų lėšų) buvę ir esami savivaldybių tarybų nariai jau yra grąžinę savanoriškai arba su jais sudarius taikos sutartis.

Anot jos, šiuo metu yra pradėti 44 ikiteisminiai tyrimai.

Kaip teigė N. Grunskienė, pirmos instancijos teisme jau išnagrinėta 17 „čekiukų“ bylų, visose yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, šiuo metu dar 11 minėto pobūdžio bylų tebenagrinėjamos teismuose.

BK pakeitimo projektą pasirašė 20 parlamentarų iš valdančiųjų ir opozicinių frakcijų. Tačiau vėliau socialdemokratai Saulius Luščikas, Tomas Martinaitis ir Tadas Barauskas savo parašus atsiėmė.

Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus tyrimą „Skaidrinam“ ir kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių politikų.

Beje, „čekiukų“ byloje nuteistas socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius po apkaltinamojo nuosprendžio neteko Jonavos mero pareigų. Jo kasacinį skundą jau ėmėsi nagrinėti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) Byla bus nagrinėjama šalims nedalyvaujant, o galutinį ir neskundžiamą verdiktą LAT ketina skelbti maždaug po pusantro mėnesio – kovo 5 dieną.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt