„Optimizavimo" ypatumai pagal verslininkus

Radviliškis

V. Judicko nuotrauka

Marius AleksiūnasŠaltinis: Etaplius.lt

56247

Savivaldybės įmonei „Raseinių komunalinės paslaugos“ atėjo nepaprastai sunkūs laikai. Pernai ir šiemet buvo išleistos nemažos sumos naujai ir naudotai technikai įsigyti, bet užsakymų darbams per mažai, kad atsipirktų investicijos. Pernykštis 82 tūkst. eurų nuostolis atrodo tikras mažmožis lyginant, kokiais tempais šiemet mažėja sukauptos atsargos. Vien per pirmuosius 2018 m. 7 mėnesius įmonės sąskaitos patuštėjo net 185 tūkst. eurų. Įmonė ristis žemyn pradėjo nuo 2016 m. pabaigos, kai pagal koalicijos sutartį ją kuruoti ėmėsi liberalai. Vienas jų, Tarybos narys Rosvaldas Kunickas, per paskutinį posėdį samprotavo, esą tokia padėtis susiklostė dėl ankstesnių vadovų priimtų drastiškų sprendimų atnaujinti pasenusį technikos parką. Bet kaip paaiškinti tai, kad kito liberalo, Tarybos nario Sauliaus Matelio ir su juo susijusių artimųjų pavardės itin dažnai figūruoja įmonės vykdytuose viešuosiuose pirkimuose?

Pabaigos pradžia

2016 m. lapkričio pabaigoje rajono politikai „išsidalino“ Savivaldybės įmones, įstaigas ir net atskirus administracijos skyrius. Už „Raseinių komunalinių paslaugų“ veiklą Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Raseinių skyriaus vardu atsakomybę prisiėmė Arnas Zmitra. Parašus po valdančiosios koalicijos sutartimi padėjo ir kiti liberalai, įskaitant Tarybos narius R.Kunicką ir S.Matelį.

Efektyvi kontrolė galima tik tam tikruose postuose turint statytinius. Tad 2016 m. gruodžio pabaigoje komunalinių paslaugų įmonės direktoriumi buvo paskirtas Rolandas Butkus. Dar po mėnesio direktoriaus pavaduotoja įdarbinta Aušra Margevičienė, kuriai, be kitų funkcijų, buvo pavesta organizuoti viešuosius pirkimus.

Remiantis finansiniais dokumentais, Savivaldybės įmonė 2016 m. gruodžio 31 d. pinigų ir jų ekvivalentų turėjo 676 tūkst. 504 eurus. Be to, 2017 m. įmonės kasa turėjo pasipildyti 191 tūkst. 673 eurais už 2016 m. suteiktas paslaugas. Komunalininkų skola kitiems subjektams už prekes ir paslaugas buvo 95 tūkst. 831 euras. Tad liberalai „laimėjo“ 772 tūkst. 346 eurus turintį „aukso puodą“.

Įmonės likimas suplanuotas?

2016 m. pabaigoje Taryba balsavo už Remigijaus Ačo paskyrimą administracijos direktoriumi. Lojalioje spaudoje rajono visuomenė atskiru straipsnių ciklu, panašu, buvo ruošiama galimam komunalines paslaugas teikiančios įmonės likvidavimui. Atsakingų asmenų pasirašytų kokių nors konkrečių dokumentų dėl „Raseinių komunalinių paslaugų“ tyčinio žlugdymo ar bankroto nėra arba buvo gerai paslėpti. Tačiau tuometinių Savivaldybės administracijos vadovų veiksmai išduoda, kad šios įmonės likimas buvo nulemtas nepaisant kasmet gaunamo nedidelio pelno už visuomenei suteiktas reikalingas viešąsias paslaugas.

Nesunku atspėti, kas stovėjo už sprendimo sužlugdyti įmonę neleidžiant seniūnams duoti jai užsakymų teikti viešąsias paslaugas ir vykdant neskaidrius viešuosius pirkimus ištuštinti kasą. Kai kurie įmonės specialistai be užuolankų vieną ar kitą įsigytą pirkinį įvardijo visišku šlamštu. O turto įsigyta ne taip jau ir mažai.

Vien tik 2017 m. buvo atlikti 56 viešieji pirkimai. Pirkimų ataskaitoje pažymėta, kad prekių įsigyta už 468 tūkst. 757,87 euro, o paslaugų – už 107 tūkst. 501,99 euro. Tačiau ne visos sutartys buvo paviešintos. Įmonės direktoriaus pavaduotoja A.Margevičienė teisinosi dideliu darbo krūviu, todėl tik 2018 m. rugsėjo viduryje iš 56 sutarčių buvo paviešintos 44. Pateikdama skaičius iš dokumentų, ji dažnai painiojosi ir klydo.

Įstatymų leidėjas perkančiosioms organizacijoms nustatė pareigą per 10 dienų po viešųjų pirkimų viešinti sudarytas sutartis. Aišku, yra išimčių, kurias būtina nurodyti. Šiuo atveju atsižvelgiant į mastą vien tik žmogiška klaida to nebegalima pateisinti. Panašu, kad buvo sukurta preciziškai veikianti sistema, slepianti tikruosius užsakovus.

Viešuosiuose pirkimuose dominuoja su politikais susijusios įmonės

Informacija apie vykdytus „Raseinių komunalinių paslaugų“ viešuosius pirkimus buvo visais įmanomais būdais dirbtinai blokuojama, sulaukta gąsdinimų teisėsaugos institucijomis. Tačiau padedami Savivaldybės įmonės likimui neabejingų rajono žmonių, redakcijos įkyrumo ir Viešųjų pirkimų tarnybos specialistų reikalavimų dėka pavyko išreikalauti jų viešinimo. Pro STT Šiaulių valdybos pareigūnų akis taip pat nepraslydo faktas dėl sistemiškai neviešintų sutarčių. Jie įpareigojo Savivaldybės kontrolierę atlikti atskirą auditą. Dalis informacijos buvo perduota Savivaldybės Antikorupcijos komisijai, nors iš to nedaug naudos.

Nepaisant to, paviešintų duomenų jau pakanka suprasti, kokiu mastu su rajono politikais, dažniausiai liberalais, susijusios įmonės 2017 m. ir vėliau grynino „čekius“ iš perimtos komunalininkų kasos. Pasikeitus įmonės vadovybei, situacija iš esmės pagerėjo. Pateikiame informaciją, kuri atspindi puikiai suorganizuotą sistemą perpumpuoti Savivaldybės įmonės lėšas į privačias kišenes.

Neskaidrūs viešieji pirkimai

1. Pirmasis pirkimas, kurį Savivaldybės įmonė atliko jau kuruojama liberalų, buvo Požečių gyvenvietės teritorijos sutvarkymo darbai. 2016 m. lapkričio 30 d. mažos vertės pirkimą laimėjo 3 darbuotojus turėjusi UAB „Liteco“. Jai tuo metu laikinai vadovavo politiko S.Matelio sūnus Džiugas, kuris lapkričio 28 d. įmonės vardu pateikė pasiūlymą.

Taip maža sliekų auginimu kažkada užsiėmusi įmonė, kurios veikloje nenurodyti statybos darbai, pasirašė 9 tūkst. 74,78 euro vertės sutartį. Ja įsipareigojo išardyti 12 kub. m gelžbetoninių konstrukcijų, nupjauti 12 medžių, perkasti 917 kub. m grunto, dalį jo išvežti, utilizuoti 29 t šiukšlių, atlikti kitus darbus. Tai paprasti darbai, kuriuos be jokio vargo galėjo padaryti Raseinių komunalininkai.

Valstybinės tarnybos etikos komisijai (VTEK) S.Matelis deklaravo apie tėvo Algimanto turimas šios įmonės akcijas. Tiesa, tai padarė tik 2018 m. birželio 25 d., kilus ažiotažui dėl savivarčio MAZ pirkimo–pardavimo istorijos.

2. Kitą mažos vertės pirkimą – Ariogalos turgelio teritorijos sutvarkymo darbai – tų pačių metų pabaigoje laimėjo UAB „Vigatas“. Šios įmonės akcijas per artimiausius žmones valdo gerai rajone žinomas verslininkas Valdemaras Jacikas, šiemet atsisakęs Tarybos nario mandato. 2016 m. gruodžio 7 d. „Vigato“ direktorius Arvydas Lukminas pateikė pasiūlymą, o po dviejų dienų, gruodžio 9 d., buvo pasirašyta 53 tūkst. 192,98 euro vertės sutartis.

Apklausa raštu buvo parengta naujo komunalinių paslaugų vadovo R.Butkaus nurodymu. Nieko tikriausiai nenustebinsime pasakę, kad teikti pasiūlymus buvo pakviestos būtent šios bendrovės: „Sparkus“, „Raimelita“, dabar jau bankrutavęs „Bilderis“, kuriam vadovavo S.Matelis, ir „Vigatas“.

Šioje mažos vertės pirkimo istorijoje daugiau klausimų nei atsakymų, nes bendrovėms pateikus kainas po pirmo etapo buvo suorganizuotos derybos!? Nors „Sparkaus“ 47 tūkst. 143 eurų pasiūlymas buvo mažiausias, bet jo derėtis nepakvietė. Buvo deramasi su „Vigatu“, pateikusiu 53 tūkst. 356 eurų pasiūlymą, ir „Bilderiu“, už darbus paprašiusiu 55 tūkst. 675 eurų. „Bilderio“ atstovai pasiūlytos darbų atlikimo kainos nenuleido, o „Vigatas“ padarė 136 eurų nuolaidą ir su „Raseinių komunalinėmis paslaugomis“ sukirto rankomis dėl 53 tūkst. 192 eurų vertės sutarties.

3. Numatytos daugiau nei puse šimto tūkstančių eurų viršijančios sumos nepakako Ariogalos turgeliui sutvarkyti. Nors pirmosios sutarties terminas 2017 m. balandžio 30 d. dar nebuvo suėjęs, buvo paskelbtas antras konkursas papildomiems darbams atlikti.

Naujai į darbą priimta direktoriaus pavaduotoja A.Margevičienė nei neigė, nei patvirtino, kad gavo nurodymą, ką kviesti į viešjųjų pirkimų konkursą. Tad pasiūlymus teikti vėl pakvietė žinomą trijulę: „Vigatą“, „Sparkų“ ir „Liteco“. Visas šias įmones vienija tas pats žmogus – buhalterė Airida Budraitienė.

„Liteco“ net nesivargino dalyvauti, įmonės „Sparkus“ pateiktas 34 tūkst. 581 euro vertės pasiūlymas buvo didesnis nei „Vigato“ – 33 tūkst. 734,80 euro. Tad jis 2017 m. balandžio 19 d. pasirašė antrąją sutartį jau be jokių derybų. Ariogalos turgelio sutvarkymas Savivaldybės įmonei kainavo galutinę 86 tūkst. 926,80 euro sumą.

Jei pirmoji sutartis dėl turgelio CVP IS portale paviešinta sutarties sudarymo dieną, tai antroji – gerokai vėliau. Direktoriaus pavaduotoja A.Margevičienė pareigą įvykdė tik praėjus daugiau nei 17 mėn. – 2018 m. rugsėjo 24 d.

4. 2017 m. gegužės mėnesį nuspręsta investuoti ir į tikrai nekaip atrodančios Raseinių miesto pirties dalinį atnaujinimą. Reikėjo nudažyti vidaus duris, estetiškai sutvarkyti kelių kvadratinių metrų dydžio koridorių, suremontuoti stogą. Pagal jau atidirbtą schemą komunalinio ūkio direktorius davė nurodymą pakviesti dalyvauti vėl tik tam tikras įmones. Neatsitiktinai mažiausią kainą pasiūlė S.Matelio žmonos Erikos Matelienės vadovaujama bendrovė „Sparkus“. Ji pateikė 13 tūkst. 240 eurų vertės pasiūlymą, kai „RSB“ darbus įsivertino 13 tūkst. 915 eurų. Tik naivuolis patikėtų, kad „Vigatas“ nuoširdžiai planavo rekonstruoti nedidelę dalį pirties už 15 tūkst. 660 eurų. Jis tiesiog gerai atliko statisto vaidmenį konkurencijos įvaizdžiui sukurti. Pakviesta „Liteco“ ir šį kartą nesivargino teikti pasiūlymo.

Vėl sutartis nebuvo prieinama visuomenei. 2017 m. gegužės 4 d. pasirašytą sutartį A.Margevičienė į CVP IS portalą įkėlė tik 2018 m. rugsėjo 17 d., pavėlavusi apie 16 mėnesių.

5. 2017 m. liepą buvo skelbiamas dar vienas mažos vertės pirkimas – Ariogalos fontano sutvarkymo darbų, – kurį vėl laimėjo „Sparkus“. E.Matelienės vadovaujami statybininkai įsipareigojo jį sutvarkyti už 44 tūkst. 720 eurų. Kitas nuolatinis tokių konkursų dalyvis „Vigatas“ pateikė vos porą tūkstančių eurų brangesnį pasiūlymą. Pakviesta individuali Lino Songailos įmonė pasiūlymo neteikė.

Baigiantis dviejų mėnesių darbų atlikimo terminui buvo pasirašytas papildomas susitarimas. Su „Sparkaus“ įmone tiesiogiai nesusijęs Tarybos narys liberalas Steponas Nacius tai komentavo kaip būtinybę atlikti iš anksto nenumatytus darbus, tai yra sutvarkyti vamzdyną. Tad iš komunalinių paslaugų įmonės kasos buvo atseikėti papildomi dar 7 tūkst. 623 eurai.

Ar vamzdyną negalėjo sutvarkyti „Raseinių vandenų“ įmonė, klausimas tėra retorinis. Sutartis su priedu buvo paviešinta praėjus 9 mėn. nuo pasirašymo. Kad ariogališkiai ir kiti miesto svečiai galėtų grožėtis fontanu, įmonei „Sparkui“ buvo sumokėta 52 tūkst. 602,25 euro.

6. Išryškėjo ir įvairios technikos bei jos aptarnavimo paslaugų pirkimo ypatumai. Tuometinis direktorius R.Butkus neslėpė intencijų atnaujinti technikos parką. Kai į įmonės teritoriją buvo atvarytas savivartis, komunalines paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai iš karto pastebėjo, kad padėvėtą MAZ'ą vairuoja Tarybos nario S.Naciaus uošvis. Savivartis buvo „pasiskolintas“ iš tos pačios sliekus auginančios įmonės „Liteco“ po žodinės apklausos! Apklausti nuspręsta tik vieną tiekėją.

Vilniuje gyvenantis D.Matelis „Liteco“ įmonės vardu pasirašė 5 tūkst. 953,20 euro vertės gudriai įvardytą technikos nuomos sutartį, pagal kurią 1 valandos nuomos kaina – 15 eurų. Vėliau šį MAZ'ą nuspręsta įsigyti. Kadangi apie tai jau buvo rašyta, tik priminsime, kad nepavykus jo parduoti „Jurbarko karjerams“ už 21 tūkst. eurų, komunalininkai už sunkvežimį sumokėjo 38 tūkst. Plačiajai visuomenei pirkimo sutartis tapo prieinama tik po 14 mėn., kai pradėta domėtis pardavimo detalėmis.

7. Technikos „Raseinių komunalinių paslaugų“ įmonėje daug, kuro taip pat reikia nemažai, tad būtina kontrolė. Ji efektyviausia diegiant vadinamuosius GPS (globali padėties nustatymo sistema – red. pastaba) įrenginius. Tinkamai naudojama sistema leidžia įmonės administracijai ir padalinių vadovams esamu laiku matyti, kur yra konkretus technikos vienetas.

Įmonės vidaus šaltinių duomenimis, 50 vienetų GPS įrenginių atkeliavo tiesiai iš bankrutuojančio „Bilderio“. CVP IS portale nurodytas GPS tiekėjas yra Kaune registruota įmonė „Baltic Car Equipment“. Sutarties kaina – 15 tūkst. 790 eurų. Mažos vertės pirkime dalyvauti buvo pakviestos dar dvi įmonės: „Alto servisas“ pateikė 18 tūkst. 392 eurų, „Rekija“ – 17 tūkst. 61 euro vertės pasiūlymus.

Konsultuoti klausimais, susijusiais su transporto priemonių maršrutų analize ir jų optimizavimu, transporto eksplotacijos analize bei jos optimizavimu, direktorius R.Butkus pakvietė statybos darbus atliekančią įmonę „Sparkus“, kuriai be jokių ceremonijų už tai atseikėjo 6 tūkst. eurų.

Tai gal ir nėra iš piršto laužta istorija dėl GPS įrenginių, atkeliavusių iš bankrutavusio „Bilderio“? Kaip kontaktinis asmuo dėl šios sutarties įsipareigojimų vykdymo iš „Sparkus“ pusės nurodomas Deimantas Klangauskas, kuris kaip direktorius vėliau atstovavo įmonę „Redondra“.

Kol buvo rengiamas straipsnis, spalio 2 d. komunalinio ūkio direktoriaus pavaduotoja A.Margevičienė paviešino papildomą 5 tūkst. eurų vertės susitarimą prie sutarties su „Baltic Car Equipment“, kuris buvo pasirašytas šių metų kovo 22 d. Tad už GPS įrenginius ir konsultacijas komunalininkai patuštino kasą 26 tūkst. 790 eurų.

8. Paskutinę su įmone „Sparkus“ betono skaldos pirkimo sutartį „Raseinių komunalinės paslaugos pasirašė 2017 m. spalio mėn. Dviejų direktorių – R.Butkaus ir E.Matelienės – pasirašytoje 7 tūkst. 623 eurų vertės sutartyje Raseinių komunalinis ūkis įsipareigojo nupirkti 450 tonų mokėdamas po 16,94 Eur/t. Sijotą žvyrą Savivaldybės įmonė perka nemokėdama nė 6 eurų už toną, o dolomitinės skaldos brangiausia frakcija vos viršija 10 eurų kainą.

Pasirodo, betono skaldos neva reikalavo seniūnai, nes nebuvo kuo remontuoti vietinės reikšmės kelių, todėl direktorius R.Butkus ėmėsi iniciatyvos ir žodžiu padaręs apklausą pasirinko vieną tiekėją iš vieno. Kodėl sustojo prekyba taip reikalingu seniūnams pirkiniu, atsakymų niekas pateikti negalėjo. CVP IS portale sutartis atsirado pavėlavus gerus devynis mėnesius – 2018 m. liepos pabaigoje.

Ko gero, daugelis raseiniškių pastebėjo pernai rudenį miesto pakraštyje esančioje aikštelėje staiga (kone pernakt) atsiradusias milžiniškas statybinio laužo krūvas. Nepraėjo nė metai laiko nuo sandėliavimo pradžios, o visa tai jau apaugo kiečiais ir kitomis piktžolėmis. Panašu, kad mišinyje nemažą procentą sudaro derlingos priemaišos. Šio „gero“ 75 metrų ilgio, 60 metrų pločio bei 2 metrų aukščio aikštelėje yra tūkstančiai tonų.

Ant tvoros nurodytas telefono numeris dėl parduodamo statybinio laužo priklauso tai pačiai A.Budraitienei („Sparkaus“, „Vigato“ ir „Liteco“ buhalterei). Nurodytu numeriu pasiteiravus statybinio laužo kainos, neprisistačiusi moteris pasakė 5 eurų kainą už toną be krovos darbų.

A.Budraitienė, pasirodo, yra bendrovės „Aplinkotvarka“ direktorė ir viena jos akcininkių. Ši įmonė įsikūrusi Ačų kieme, Ylių kaime.

9. Miesto gatvėse darbuojasi dar vienas „Raseinių komunalinių paslaugų“ pirkinys – dvi naujos vokiečių gamybos „Holder“ komunalinės mašinos. Už du komplektus konkursą laimėjusiai rajono įmonei UAB „Kajovika“ buvo sumokėta įspūdinga 265 tūkst. 759 eurų suma.

Paklausta, kokia tvarka yra tvirtinami tokios vertės pirkimai, komunalinių paslaugų įmonės vadovybė nurodė seką. Pirmiausia Savivaldybės įmonės direktorius numato lėšų poreikį tam tikroms prekėms įsigyti ir pateikia penkių asmenų valdybai tvirtinti. Jai pritarus, reikalingas vienasmenio akcininko – Savivaldybės – administracijos direktoriaus pritarimas. Vadinasi, R.Butkaus paraiškai išleisti maksimalią 260 tūkst. eurų be PVM sumą pritarė ir R.Ačas, ir jo paskirta valdyba.

Paskelbus atvirą supaprastintą konkursą susidomėjimą išreiškė kelios įmonės: „Galuotas“, „Alwark“, „Balžuva“, „Horo mechanika“, „Enax“, „Kajovika“ ir oficialus „Holder“ atstovas Lietuvoje „Komuva“. Deja, pasiūlymą pateikė tik viena „Kajovika“.

Susisiekus tiesiogiai su Vokietijos „Holder“ komunalinių mašinų gamintojo atstovu Martinu Steffenu iš pardavimų skyriaus ir jų oficialiu atstovu Lietuvoje UAB „Komuva“ direktoriumi dėl šių mašinų kainų pribloškė jų tikroji vertė.

Oficialus atstovas „Holder C270“ komunalinės mašinos modelį pasiūlė įsigyti už 65 tūkst. eurų papildomai sumokant 12 tūkst. už 700 litrų druskos barstytuvą, 3 tūkst. 900 – už 1,5 metro V formos sniego valytuvą, 4 tūkst. 800 eurus – už 1,5 metro pločio būgninę šluotą ir 7 tūkst. eurų už 1,5 metro pločio priekinę būgninę žoliapjovę (bendra suma su visais priedais – 92 tūkst. 700 eurų).

„Kajovika“ Savivaldybės įmonei identišką C270 modelį tik su mažiau priedų pasiūlė ir pardavė už 128 tūkst. 863,21 euro. Skirtumas – daugiau nei 40 tūkst. eurų už vieną pirkinį.

Kito „Holder“ modelio X30, kokį pasiūlė ir pardavė už 93 tūkst. 425,83 euro „Kajovika“, oficialus atstovas Lietuvoje neturėjo, bet pasiūlė galingesnį X45 modelį už 68 tūkst. eurų su visais priedais.

Vien už tarpininkavimą „Kajovikos“ pelno marža atrodo pernelyg didelė. Šalia Raseinių įsikūrusioje įmonės bazėje tokių komunalinių mašinų ekspozicijoje nėra. Jos direktorius Virginijus Kaminskas neslepia, kad tokiomis mašinomis įmonė neprekiauja.

Pasidomėjome, kodėl nebuvo kreiptasi į oficialų prekybos atstovą. Susisiekus su UAB „Komuva“ direktoriumi Vidu Kuizinu paaiškėjo tam tikri galimo išankstinio susitarimo požymiai. Atstovas be jokių užuolankų mus kvietėsi neoficialaus pokalbio į biurą Vilniuje susitarti dėl tinkamo dalyvavimo viešajame pirkime, jei mus domina „Holder“ komunalinės mašinos.

Jis neneigė, kad jo vadovaujama įmonė žinojo ir domėjosi „Raseinių komunalinių paslaugų“ paskelbtu pirkimu, tačiau, kodėl neteikė pasiūlymo, jis nenorėjo komentuoti.

Vokiečių gamintojo atstovas M.Steffenas nurodė, kad tiesiogiai Lietuvoje naujų „Holder“ komunalinių mašinų neparduoda. Jiems nepriimtina, kai apeinamas jų įgaliotas prekybos atstovas, nes nebeužtikrinama aptarnavimo kokybė ir tinkamas jų gaminių servisas, jei tokio prireiktų.

10. Iš numatytos 260 tūkstančių eurų sumos technikai atnaujinti buvo panaudoti 222 tūkst. eurų. Į likusią 38 tūkst. eurų per viešuosius pirkimus nusitaikė dar viena įmonė – UAB „Redondra“. Jos direktorius jau kartą paminėtas su S.Matelio įmone „Sparkus“ susijęs D.Klangauskas laikomas labai artimu liberalo S.Naciaus bendražygiu. Be to, 2015 m. savivaldos rinkimuose jie kartu buvo visuomeninio judėjimo RASAI sąraše.

„Redondra“, kurios registracijos adresas yra viename Vilniaus daugiabučių, įkurta 2017 m. vasarį, o D.Klangauskas direktoriumi paskirtas rugpjūtį. Paprašytas paaiškinti, kaip bute registruota įmonė gali prekiauti technika, jis neslėpdamas teigė, kad įmonė registruota vienintelio akcininko bute ir ji tėra tarpininkė, kuri padeda sutvarkyti dokumentus.

„Raseinių komunalinių paslaugų“ direktoriaus pavaduotoja A.Margevičienė 2017 m. rugsėjį apklausė kone tas pačias įmones, kurios parodė suinteresuotumą naujų „Holder“ komunalinių mašinų viešojo pirkimo konkurse. Pasiūlymus pateikė tik dvi: oficialus atstovas „Komuva“ pasiūlė naują 70 tūkst. vertės komunalinę mašiną, o „Redondra“ už gerokai nudėvėtą techniką – 2009 m. gamybos „Holder C 2.42“ komunalinę mašiną – paprašė 11 tūkst. 374 eurų. Vėliau iš jos buvo įsigyta brangesnė už pačią mašiną (nepatyręs „Redondros“ direktorius galėjo ir apsiskaičiuoti) 11 tūkst. 858 eurus kainuojanti vakuuminė šluota, už 1 802 eurus sniego stumdymo peilį.

Be to, „Redondros“ direktorius komunalininkams pasiūlė įsigyti ir pardavė (po apklausos žodžiu) „Repagreen“ žolės naikinimo įrenginį už 5 tūkst. 324 eurus. Įmantraus pavadinimo prietaisas panašesnis į ant triračio uždėtą keliolikos litrų talpos dujų balioną su antgaliu. Šiuo metu visa ši nupirkta įranga tiesiog dūla pagrindiniame ir Ariogalos padalinio garažuose. Įmonės darbuotojai juokiasi iš atvykusių lenkų pastangų prikelti „mirusią“ techniką. Vakuuminė šluota paslėpta po keliais užraktais.

Ir vėl dėl A.Margevičienės neveiklumo šios trys sutartys visuomenei tapo prieinamos tik po 8–9 mėn. nuo pasirašymo.

11. Paskutinis labai brangus pirkinys buvo kelių priežiūros greideris. Bet reikia pažymėti, kad tai jau 2018 m. sausio–vasario mėnesiais organizuotas viešasis pirkimas. Konkurse dalyvavo trys potencialūs tiekėjai: UAB „Keluva“, UAB „Intrac Lietuva“ ir UAB „Redondra“. Ta pati, kuri registruota Vilniuje bute. „Keluva“ už galutinę 268 280 eurų kainą pasiūlė gerokai sunkesnį HBM markės greiderį. „Intrac“ už 313 252 eurus pasiūlė „Case“ greiderį. Suprantama, kad kiti du tiekėjai lenkų gamybos greiderio „Mista 165H“ rimtai nevertino ir atsiliepė apie jį itin kritiškai. Bet sutartis buvo sudaryta su „Redondra“ ir „Šiaulių banku“ dėl 260 268,20 eurų vertės 2018 m. gamybos greiderio įsigijimo lizingo būdu. Savivaldybės įmonės viešųjų pirkimų komisija nebuvo niekur paviešinusi numatytos maksimalios kainos, tuo papiktino kitus dalyvius, kurie neslėpė, kad beveik visos perkančiosios organizacijos viešina sumas. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad tai nėra prievolė ir perkančiosios organizacijos gali tuo arba pasinaudoti, arba ne. Žiūrint, kokių tikslų siekiama. „Keluvos“ pasiūlymas atmestas dėl viršytos kainos. Be to, pirkime numatytais ekonominio naudingumo kriterijais nesiekta nusipirkti kokybiškiausią produktą, bet pašalinti konkurentus. Taip pat techninė užduotis buvo paruošta būtent lengvesnio svorio ir greitesniam greideriui. Iš pradžių buvo numatytas leistinas 17 tonų maksimalus svoris, bet padidino iki 19, kai buvo gauta atskira pretenzija. Direktoriaus pavaduotoja A.Margevičienė argumentavo, kad didesnio svorio greideriai keltų eksplotacinių sunkumų įmonei, bet nekonkretizavo smulkmenų. Dėl svorio apribojimo stebėjosi taip pat ir „Keluva“. Dar viena keista detalė yra ta, kad, nors techninėje specifikacijoje priekinio ir pagrindinio verstuvų matmenys nurodomi milimetrais, informacija apie galinį verstuvą itin lakoniška. Trumpai parašoma, kad toks būtinas, ir jokių matmenų. UAB „Keluva“ atstovas, atsakingas už pasiūlymą, teigė, kad tinkamo galinio verstuvo kaina be PVM vidutiniškai yra apie 20 tūkstančių eurų. O į „Raseinių komunalines paslaugas“ atvaryto greiderio „Mista RD - 165H“ galinis verstuvas kelių priežiūros specialistų laikomas tiesiog parodija. Verstuvo negalima nei pasukti, nei pareguliuoti į šonus, pernelyg siauras, todėl tinkamas žvyruoto kelio išlyginimas pravažiuojant vieną kartą beveik neįmanomas. O lyginant du ir daugiau kartų tą patį kelio ruožą padidinamos sąnaudos.

Panašu, kad landa dėl galinio verstuvo neapibrėžtumo buvo padaryta ne šiaip sau. Už greiderių pardavimą įmonėje „Keluva“ atsakingas atstovas Gintas Šufinskas teigė, kad net ir su tinkamu galiniu verstuvu lenkų gamybos greideris negalėtų kainuoti daugiau nei 190 tūkstančių eurų arba 230 tūkstančių su PVM dėl paprasčiausios priežasties – prastos kokybės. Maža gamykla Lenkijos pietuose dirba gerokai pasenusiais metodais, todėl nesugeba konkuruoti su kitais greiderių gamintojais iš Vokietijos ar kitų šalių. Jis patvirtino, kad šios markės greideriais Lietuvoje nebeprekiaujama jau mažiausiai dešimtmetį. Taip pat jis abejoja, kad lenkų greideryje naudojamas variklis atitinka emisijos standartą, taikomą dyzeliniams varikliams.

Pagal 2018 m. vasario 28 d. sutarties 4.1 punktą „Redondra“ įsipareigojo pristatyti greiderį per keturis mėnesius. Nors vėliausias terminas buvo birželio 30 dieną, lenkai greiderį pristatė vėluodami du mėnesius, tai yra rugpjūčio 27-ąją. Konkurentų žodžiai dėl prastos kokybės pasitvirtino. Neišdirbus visos savaitės, pasipylė naujo greiderio gedimai: aušinimo sistemos temperatūros rodmenų sutrikimai dėl galimo daviklių neveikimo, aušinimo ventiliatoriaus darbo sutrikimai, išorės apšvietimo prietaisų gedimai, kiti valdymo kabinoje esančių prietaisų gedimai, nebeveikia pagrindinio darbinio rėmo padėties rodmenų daviklis. Rugsėjo 26 dieną apie tai buvo informuotas „Redondros“ direktorius D.Klangauskas, tačiau iki šios dienos apie tai nieko nežinojo greiderio gamintojai Lenkijoje. Beje, gamykloje buvo patvirtinta, kad „Redondra“ tėra oficialus prekybos atstovas, o garantinį ir pogarantinį aptarnavimą atliks tiesiogiai iš gamyklos siunčiama brigada arba atstovai iš Latvijos. Panašu, kad buvo įsigytas brangus, bet netinkamas „žaisliukas“.

Net ir smulkiausias gedimas bus remontuojamas tarptautiniu mastu, nes gamykla yra už dešimties valandų kelio automobiliu nuo Raseinių. Panašu, kad norėta nupirkti ne veikiantį darbinį „arklį“, bet ekskliuzyvinį žaisliuką.

Politikų-verslininkų pamėgtas triukas – rinktis ne ūkišką patikrintą variantą, bet dešimtmečiu technologiškai pasenusį pirkinį, kurio įsigijimui viešojo pirkimo procedūros metu sąlygos pritaikomos milimetrų tikslumu. Tampa svarbus lengvesnis svoris, didesnis greitis, kad, pasak A.Margevičienės, būtų galima greitai nukakti į rajono pakraštį užlyginti duobutę. Be to, itin svarbus tampa atgalinės eigos greitis bei padargų aukštis ir plotis milimetrų tikslumu. Kaip tyčia, Raseiniuose įvairūs viešųjų pirkimų procedūrose nustatyti kriterijai atitinka su Tarybos nariais susijusių įmonių ir jų siūlomų prekių ar produkcijos kriterijus.

Apžvelgėme tik keliolika vienos Savivaldybės įmonės viešųjų pirkimų. Jie buvo paviešinti tik po to, kai daugybę kartų skambinta, susitikta su „Raseinių komunalinių paslaugų“ atsakingais darbuotojais ir administracija. Pagalbos kreiptasi ir į Viešųjų pirkimų tarnybą, kurios specialistai ragino viešinti sutartis. Kol buvo renkama medžiaga straipsniui, pavaduotoja A.Margevičienė paviešino ne mažiau kaip 30 sutarčių.

Vėliau pratęsime, kaip buvo perkamos teisinės ir kitos paslaugos už 50 000 eurų. Atskiro tyrimo verta situacija su šiukšlių konteinerių įsigijimo, žymėjimo ir kitais darbais, kur kalbama apie šimtatūkstantines sumas. Viename kaimyniniame rajone tai kainavo pigiau ne procentais, o kartais.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt