PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2020 m. Kovo 16 d. 21:58

Karantinas sulėtino Klaipėdos gyvenimą

Klaipėda

Vitos Jurevičienės nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt


121434

Koronavirusui pasiekus Lietuvą, imtasi griežtų prevencinių priemonių. Artimiausias dvi savaites teks įprasti gyventi kitaip - dirbti iš namų, vengti viešų vietų, susibūrimų, nekeliauti. Darbą stabdo įvairios laisvalaikio, pramogų, viešojo maitinimo įstaigos. Specialistų teigimu, tokie apribojimai yra vienas pagrindinių būdų suvaldyti viruso plitimą.


Foto galerija:

an41-2.jpg
an42-3.jpg
an43-1.jpg
an44-1.jpg
an45-1.jpg

Susirgusiųjų ar, įtariama, užsikrėtusiųjų sparčiai plintančiu koronavirusu skaičius Klaipėdoje auga ir situacija keičiasi kas keletą valandų. Pirmadienį ryte uostamiestyje susirgusiųjų buvo 3, popiet liga buvo nustatyta dar vienam į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvežtam žmogui. Stebimų ir tyrimų rezultatų laukiančių žmonių skaičius pastarosiomis dienomis pasiekė ir viršijo 20. Iki pirmadienio ryto Lietuvoje iš viso buvo atlikta daugiau kaip 600 tyrimų dėl šio viruso.

Siekiamybė - tuščios gatvės

Pirmadienį ryte spaudos konferenciją sušaukę Klaipėdos miesto vadovai teigė, kad paskelbtas karantinas gerokai sulėtino miesto gyvenimą, tačiau patikino, kad būtinos paslaugos bus teikiamos, tik vengiant tiesioginio kontakto. Visų klaipėdiečių prašoma likti namuose. Mero Vytauto Grubliausko teigimu, šiuo metu tuščios miesto gatvės yra siekiamybė ir, ko gero, pozityvus dalykas.

Vyriausybės sprendimu į Klaipėdos uostą uždrausta įplaukti kruiziniams laivams. Vis dėlto savaitgalį net keliolika žmonių į Klaipėdos universitetinę ligoninę buvo nugabenti iš keleivinių keltų. V. Grubliauskas kalbėjo, kad su Tarptautinės jūrų perkėlos specialistais ir keltų operatoriais palaikomas nuolatinis kontaktas dėl operatyvios informacijos apie padėtį keltuose.

„Kaip parodė pastarųjų dienų įvykiai, dažnu atveju tie atvejai tampa žinomi tik tada, kai reikia spręsti neatidėliotinai. Turėkime omenyje, kad tiek medikai, tiek greitoji pagalba dirba maksimaliomis apsukomis ir apkrovomis. Taigi, vienu metu organizuoti 15 ar 16 žmonių pervežimą iš tarptautinės perkėlos į ligoninę yra gana sudėtinga, juolab kad galioja gana griežti saugumo reikalavimai“, - kalbėjo V. Grubliauskas.

Keliamas klausimas, ar neturėtų būti apribotas ir keltų patekimas į Klaipėdos uostą. Klaipėdos meras teigė, kad apie tai kalbėjo su aukštas pareigas užimančiais asmenimis iš sostinės. Vis dėlto sykiu jis priminė, kad susisiekimo ministras kvietė užsienyje likusius lietuvius grįžti keltais, kadangi kiti kelionių būdai griežtai apriboti.

Pasak jo, buvo keltų, kurie „neatvežė problemų„, bet tai esą buvo išimtys.

„Turime suprasti, kad tas dar formaliai galiojantis humanitarinis koridorius turi būti. Tokia priemonė turi išlikti dėl grįžimo galimybės, tačiau teko kalbėtis su DFDS atstovais dėl to, kad nebūtų pažeidžiama tvarka. Mes patys negalime riboti nei keleivių, nei transporto srautų, kurie keliasi keltais. Net ir karantino sąlygomis prekių ir paslaugų judėjimas turi būti užtikrintas ar neturi būti sustabdytas. Bet neatmetamas scenarijus, kad situacijai blogėjant gali būti toks pat sprendimas, kaip ir dėl kruizinių laivų sezono“, - sakė V. Grubliauskas.

Sprendimų ieško su privačiu sektoriumi

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis teigė, kad, nors Klaipėdos gyvenimas ir gerokai sulėtėjo, bet jis nesustojo visiškai - laikinai nebegalinčias veikti vietas ketinama panaudoti kitiems poreikiams. Pavyzdžiui, kad būtų galima padėti žmonėms, kurie bus priversti saviizoliuotis, bet tam neturi sąlygų, siekiama susitarimo su privačiomis įmonėmis.

Pasak G. Neniškio, yra sutarta dėl maždaug 70 vietų, kur gali būti žmonės, kuriems saviizoliacija yra privaloma, bet kurie neturi galimybių. Sprendimą dėl galimybės saviizoliuotis priima Visuomenės sveikatos centras. Žmonėms reikia užpildyti anketą, o įvertinę visą informaciją centro specialistai priima sprendimą, ar Savivaldybė turi skirti vietą. Savivaldybė turi parūpinti tokią vietą ir, jeigu reikia, organizuoti transportą.

„Sekmadienį visą dieną mūsų specialistai bendravo su viešbučiais, kempingais, poilsio namais. Klausimas yra pakankamai nelengvas. Iš pradžių buvo sunku sulaukti pritarimo, nes dalis viešbučių gana skeptiškai vertino riziką kitiems klientams, bet 70 vietų mes jau turime. Norime turėti bent 200 vietų, kad galėtume reaguoti, jeigu būtų poreikis“, - sakė G. Neniškis.

Medikai - priešakinėse fronto linijose

Klaipėdos meras pabrėžė, kad medikai dabar yra priešakinėse fronto linijose ir būtina suprasti jų darbo sudėtingumą, atsakomybę, psichologinę naštą. Visos Klaipėdos ligoninės sutarė padėti Klaipėdos universitetinei ligoninei ir prireikus skolinti savo darbuotojus.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis teigė, kad kol kas netrūksta nei personalo, nei apsaugos priemonių, bet ligoninė didelio apsauginių priemonių rezervo neturi.

„Gali iškilti problema ateityje, jei pacientų daugės“, - sakė V. Janušonis.

Pasak gydytojo, ligoninė turi pasiruošusi ir reagentų tyrimams, bet kol kas dar negautas leidimas juos atlikti. Dėl to visi mėginiai siunčiami į Vilnių.

„Darbo tai galbūt neapsunkina, bet išsitempia laikas, mes negalime išleisti pacientų, nors galėtume greičiau tai daryti, jeigu jie sveiki, paleisti, kad galėtų vykti į namus ir izoliuotis. Tas laikas pailgėja iki trijų kartų„, - akcentavo ligoninės vadovas.

Šiuo metu Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pacientai su nustatyta koronaviruso liga gydomi ligoninės stacionare, atskirose boksuotose palatose, jų būklės patenkinamos.

Ligoninėje atlaisvinti jau penki skyriai, į kuriuos guldomi pacientai, įtariami galimai užsikrėtę koronavirusu. Kol kas visi pacientai stebimi palatose po vieną, jie aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Tokių pacientų pirmadienį ligoninėje buvo 30.

V. Janušonis atkreipė dėmesį, kad esant dideliems pacientų srautams stebimi pacientai gali būti grupuojami ir kohortuojami, laikantis nustatytų saugos reikalavimų, pagal SAM paruoštas rekomendacijas ir kaip tai daroma kitose valstybėse, kuriose yra koronaviruso infekcijos protrūkiai.

„Buvo pas mus du atvejai pradžioje, kai atvežė vienu metu keliolika ir prisipildė skyrius, bet pacientai su kaukėmis, laikantis 2 metrų atstumo, buvo trumpam laikui paguldyti kartu. Šiuo metu to nėra, bet ateityje gali būti“, - kad padidėjus įtariamų užsikrėtusiųjų srautui, pacientams gali tekti palatose būti ne po vieną, neatmetė V. Janušonis.

Sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį pranešė, kad dešimtyje savivaldybių - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Alytaus, Utenos - bus įkurti mobilūs punktai, kuriuos savarankiškai atvykusiems pacientams bus atliekami tyrimai dėl naujojo koronaviruso. Tai reiškia, kad savivaldybės gali organizuoti tokių punktų steigimą. Kuriose vietose tiksliai šie punktai bus įkurti, turi apsispręsti jos pačios. Į tokius punktus žmonės galės atvykti automobiliu, o atlikus tyrimą - važiuoti namo ir būtent namie, o ne ligoninėje laukti rezultatų.

Tėvai meluoja apie keliones

Nerimą kelia padėtis ir Klaipėdos vaikų ligoninėje - ji perpildyta. „Apkrovos, kuriomis dirba Klaipėdos universitetinė ligoninė, o šiandien - ir Klaipėdos vaikų ligoninė, yra viršijančios šiandienines galimybes. Joms spręsti reikalingi tikrai nestandartiniai sprendimai“, - sakė V. Grubliauskas.

Klaipėdos vaikų ligoninės vadovas Virginijus Žalimas sakė, kad gana ekstremali situacija susidarė dėl to, kad šeimos gydytojai nebeteikia konsultacijų ir pacientus siunčia į ligoninę.

„Mes galbūt nepajėgiame priimti tokio srauto vaikų, kurie yra karščiuojantys. Tuo labiau, kad visi jauni tėvai stengiasi nuslėpti informaciją, kada yra keliavę po tam tikras šalis. Kartais jie net meluoja, kad niekur nėra išvykę, o atveža vaikus karščiuojančius. Aišku, mes suteikiame būtinąją pagalbą, o kontaktinius siunčiame į Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamentą. Problema, kad jie ne tik savo vaikus gali nuskriausti, bet ir aplinkinius, ir mūsų personalą, kuris yra garbaus amžiaus“, - sakė V. Žalimas.

Nuo pirmadienio ligoninės Priėmimo skyriuje tiek vaikams, tiek tėvams matuojama temperatūra. Jeigu tėvai bus karščiuojantys, jie nebus įleisti į ligoninę. V. Žalimas taip pat prašė visų į ligoninę vykstančių tėvų supratingumo dėl mažųjų pacientų lankymo - į palatą bus įleidžiamas tik vienas tėvas ar globėjas.

Baiminasi, kad pritrūks priemonių

Mero teigimu, kol kas priemonių dar netrūksta, bet sunku prognozuoti, ar užklupus ligos protrūkiui reikalingų apsaugos priemonių turės visi medikai. V. Janušonis sakė, kad reikalingos visos priemonės: vožtuvinės kaukės, antbačiai, chalatai, akiniai, kepuraitės.

„Visų reikia, nes priemonės naudojamos komplektais“, - sakė ligoninės vadovas.

Pasak V. Janušonio, vien įprastą dieną ligoninėje sunaudojama apie 500 kaukių. Uostamiestį pasiekus koronavirusui ištekliai perskirstomi, kad užtektų kuo ilgiau, bet prognozuoti, kuriam laikui užtektų turimo apsaugos priemonių rezervo, nesiryžo.

Kiekvieną dieną ligoninė teikia informaciją Sveikatos apsaugos ministerijai apie turimas priemones, bet kol kas rezultatų nėra, nes, ko gero, priemonių negaunama iš tiekėjų. Tad medikai kaukes net siuvasi patys.

V. Žalimas teigė, kad Klaipėdos vaikų ligoninė iš rezervo papildomų apsaugos priemonių nė negavo.

„Savo jėgomis tik krapštomės, o priemonių yra tiek, kiek yra. Jų turime tikrai labai nedaug. Galima sakyti, kad trūksta vienkartinių anglinių respiratorių, vienkartinių chalatų, akinių. Kol kas dar užtenka, bet nesiimame prognozuoti, kas bus vėliau“, - kalbėjo Vaikų ligoninės vadovas.

Padės savanoriai?

Siekiant palengvinti medikų darbą, siekiama pasitelkti savanorius - būsimuosius slaugytojus. Visos Klaipėdos aukštosios mokyklos, rengiančios sveikatos priežiūros specialistus, susitarė skatinti baigiamųjų kursų studentus atlikti ar tęsti savanoriškas praktikas ligoninėje.

„Tai yra ir pilietinė pareiga. Šiandien dar susitiksiu su Studentų sąjunga, nes jiems kyla daug klausimų. Studentai tikrai nebus metami į pačias karščiausias šiuo metu vietas, kur tiesiogiai susiduriama su virusu. Juk reikia pagalbos kituose skyriuose, patys medikai serga, turi mažų vaikų„, - kalbėjo Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas.

Šiuo metu slaugos studijas universitete baigia apie 70 studentų. Žinoma, ne visi sutiks savanoriškai eiti dirbti ligoninėje, tačiau tikimasi, kad bent dalis pasiryš atsakingam žingsniui. Jiems reikėtų padėti ligoninėje dirbantiems slaugytojams.

Pasak universiteto rektoriaus, yra tikrai sudėtinga situacija, juolab kad ministerija niekaip nenusprendžia, kad tyrimai galėtų būti atliekami ir Klaipėdoje.

„Tai sunkiai paaiškinami tokie dalykai, kai mėginius reikia vežti per visą Lietuvą. Tai tik dar vienas kelias ligai plisti, kol guli pacientai ir laukia“, - stebėjosi A. Razbadauskas.

Dalis pokyčių Klaipėdos mieste

Pradėti taikyti apribojimai viešajam transportui - darbo laikas trumpinamas iki 21 valandos, autobusuose ir maršrutiniuose taksi neparduodami popieriniai bilietai, dezinfekuojami autobusai.
„Smiltynės perkėla“ sustabdė reisus į Smiltynę iš Senosios perkėlos. Reisai iš Naujosios perkėlos toliau vykdomi.
Klaipėdos savivaldybės administracija dirba nuotoliniu būdu, su interesantais bendraujama telefonu ir elektroniniu paštu. Dokumentus galima palikti įmetus pro specialią angą Savivaldybės pastato duryse.
Uždaryti Klaipėdos savivaldybei priklausančių įmonių („Klaipėdos vanduo“, „Klaipėdos energija“, KRATC, „Klaipėdos keleivinis transportas“) klientų aptarnavimo centrai. Nedirba Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras. Visas funkcijas specialistai atlieka telefonu.
Registruojant santuoką bus ribojamas dalyvaujančių ceremonijoje asmenų skaičius - galės dalyvauti 5 asmenys (įskaitant jaunavedžius bei liudytojus). Šios ceremonijos vyks laikantis būtinų saugumo priemonių, patalpos bus vėdinamos ir dezinfekuojamos. Tarp ceremonijų bus daromos didesnės pertraukos.
Notarų biurai nedirbs, nebus atliekami jokie notariniai veiksmai. Tačiau su notarais, taip pat ir antstoliais, bus galima susisiekti telefonu ar elektroniniu paštu.
Senasis turgus darbo laiką trumpina iki 16 val. Bus prekiaujama tik maisto produktais, daržovėmis. Halėje vienu metu prekiaus iki 35 maisto produktais prekiaujančių prekybininkų. Naujajame turguje maisto produktų paviljonų darbo laikas trumpinamas iki 17 val., maitinimo įstaigos turgavietėje dirbs, bet tieks maistą tik išsinešti. Tilžės turguje dirbs maisto skyriai.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.