Draudikai perspėja: didelės šildymo ir elektros sąskaitos gali virsti didesniu gaisrų ir vandentiekio pažeidimų atvejų skaičiumi

Lietuva

A. Rutkausko nuotr.

Milda LomsargienėŠaltinis: Etaplius.LT

250478

Sparčiai augant elektros kainoms šalyje, žmonės susirūpina finansais ir pradeda taupyti. Todėl šią žiemą, palyginti su ankstesnėmis, didesnė dalis žmonių gali patirti šalčio ir vandens padaromų žalų, o netinkamai paruošę židinius ar šildymo katilus – gaisrą, pabrėžia draudimo bendrovės „If“ atstovai. Norint tinkamai pasitikti žiemą ir nepatirti papildomų išlaidų, reikėtų kritinėse vietose netaupyti ir tinkamai paruošti savo būstą šaltajam metų laikui.

Per didelis taupymas šildymui gresia užšalusiu vamzdynu

Kiekvieną žiemą namuose patiriama vandens padaromų nuostolių dėl užšalusių ir sprogusių vamzdynų. Taip nutinka dėl to, kad patalpos nėra pakankamai šildomos. Suprantama, kad taupant kurą mažinama patalpų temperatūra, o kai kuriose patalpose ji sumažinama iki minimumo. Tačiau šaltuoju metų laiku negalima nustoti šildyti patalpų, kuriose yra vandeniu užpildyti vamzdynai. Turintys reguliuojamus radiatorius, termostatinę galvutę turi nustatyti ties žvaigždute, kad šildymo sistema neužsidarytų ir būtų palaikoma bent minimali cirkuliacija šildymo sistemoje bei minimali patalpų temperatūra.

„Tinkamas vamzdynų paruošimas šaltajam metų sezonui ypač aktualus vasarnamių, sodybų, ne nuolat gyvenamų patalpų savininkams. Jei į jas žiemą užsukate retai, bet ir tomis retomis dienomis norite turėti šilumos, privalote pasirūpinti nuolatiniu patalpų minimaliu šildymu.

Priešingu atveju, prieš kiekvieną šaltąjį laikotarpį iš visų vamzdynų būtina išleisti vandenį. To nepadarius žiemą vanduo vamzdynuose užšals ir juos susprogdins. Ne nuolat gyvenamų butų savininkams patartina pasirūpinti bent minimaliu patalpų šildymu visą šaltąjį sezoną, o išvykstant reikėtų neužmiršti užsukti į butą ateinančio šalto ir šilto vandens pagrindines sklendes, kad net ir įvykus vamzdžių avarijai bute, ji neišsiplėstų dėl labai riboto vamzdyne likusio vandens kiekio“, – komentuoja Tomas Sinkevičius, draudimo bendrovės „If“ turto draudimo produkto vadovas.

Dėl brangios elektros gali kilti daugiau gaisrų

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, praėjusią žiemą kilo 613 dūmtraukių gaisrų, palyginti su 2020 m. žiema, kai fiksuoti 707 gaisrai dūmtraukiuose, Lietuvoje kaminų gaisrų skaičius sumažėjo 13 proc. Tačiau praėjusių metų žiemą, palyginti su 2019 m. žiema, kai kilo 496 dūmtraukių gaisrai, kaminų gaisrų skaičius išaugo 24 procentais. Draudimo bendrovė „If“ prognozuoja, kad šią žiemą gali kilti kur kas daugiau kaminų gaisrų dėl aukštų dujų ir elektros kainų.

„Greit prasidės kaminų gaisrų sezonas. Ši žiema bus visiškai kitokia negu ankstesnės dėl į viršų šokančių dujų ir elektros kainų. Daugelis žmonių galvos, kaip sutaupyti, ir rinksis namus šildyti pamirštais ar retai naudojamais kietojo kuro katilais, krosnimis ar židiniais. Neprižiūrėti katilai, krosnys, tinkamai neparuošti kaminai ir prastai išdžiovintos malkos kelia ypač didelį gaisro pavojų. Be to gaisrai gyventojams atneša brangiausiai kainuojančius nuostolius iš visų galimų nelaimingų nutikimų“, – teigia „If“ atstovas.

Daugelio kaminų gaisrų būtų galima išvengti tinkamai juos paruošiant naudoti. Drėgna mediena kamine virsta tirštais dūmais, kurie kaupiasi ir tampa pavojingai degiu suodžių ir kreozoto sluoksniu ant kamino vidinių sienelių. Krosnies, šildymo katilo ar židinio liepsnos gali uždegti degų nešvarumų sluoksnį. O nuo gaisro kamine iki išplitusio visaapimančio pastato gaisro – tik vienas žingsnis.

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad suodžiai ypač lengvai užsiliepsnoja. Jie gali užsidegti esant maždaug 100 laipsnių temperatūrai, jei kiltų gaisras, suodžiai gali įkaisti ir iki 1 300–1 400 laipsnių temperatūros.

„If“ atstovas teigia, jog, norint saugiai naudoti krosnį, šildymo katilą ar židinį, reikia, kad būtų tinkama trauka ir ugnis, o tam reikalingas išvalytas kaminas ir sausos malkos. Drėgnos ar per didelės malkos negali užtikrinti saugios darbinės temperatūros, gali susidaryti daug tirštų dūmų ir atsirasti suodžių, kurie nugula kamine ir gali užsidegti. Svarbu reguliariai valyti naudojamą krosnį, šildymo katilą ar židinį. O kaminą rekomenduojama valyti pasitelkiant profesionalius kaminkrėčius ne rečiau kaip kartą per metus, prieš kiekvieno šildymo sezono pradžią.

Atvejai, kai nepranešama apie gaisrą

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba apie įvykusį gaisrą sužino tik po kurio laiko. Taip įvyksta todėl, kad žmonės nesivargina kviesti specialiųjų tarnybų ir gaisrus gesina patys.

„Kilus gaisrui kamino viduje, bet gaisrui neišplitus, vis tiek labai svarbu iškviesti priešgaisrinę tarnybą, kad jį užgesintų ir apžiūrėtų kaminą bei šildymo įrenginį. Kamino gaisras nėra tai, ką patys galite tinkamai sutvarkyti. Gesinimas vandeniu gali būti labai pavojingas dėl aukštos temperatūros ir susidarančių karštų garų, o priešgaisrinė tarnyba gaisrams kaminuose naudoja specialias gesinimo priemones“, – pabrėžia T. Sinkevičius.

Specialistas akcentuoja ir tai, kad yra tikrai nemaža dalis kaminų gaisrų, kurie buvo nedideli ir užgeso patys. Tačiau tokie gaisrai pavojingi dėl apsinuodijimo anglies monoksidu rizikos. Kilus net ir nedideliam gaisrui kamine, šildymo sistema gali sugesti, dūmai gali būti nukreipti į namų vidų, o ne lauką. Šiuose dūmuose yra anglies monoksido, kuris kelia pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt