Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.ltŠaltinis: Plungės rajono savivaldybės inf.
Kaip pasakojo Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovas, Pusiaukelės namų projektas Lietuvoje gyvuoja jau 7 metus, veikia 7 tokie namai ir visur jų atidarymo praktika panaši. Žmonės visur turi nuogąstavimų, baimių, abejonių. Tai, kad šalia atsiras nuteistieji, visuomenei – jautrus klausimas. „Bet turime suprasti, kad kiekvienas nuteistasis vieną dieną išeis į laisvę, grįš į visuomenę ir nuo to, kaip mes jį paruošime, labai priklausys visų mūsų saugumas. Pusiaukelės namai – ne kiekvienam nuteistajam. Vyksta atranka, o tiems, kam suteikiama galimybė prieš išeinant į laisvę pagyventi Pusiaukelės namuose, kartu suteikiama ir galimybė apsiprasti su tuo, kad netrukus teks gyventi bendruomenėje, – jis gyvena arčiau savo šeimos, dirba, moka mokesčius, atlygina padarytas žalas ir panašiai“ – pasakojo Virginijus Kulikauskas.
Šiuo metu Lietuvos įkalinimo įstaigose – apie 4600 nuteistųjų. 146 iš jų – Pusiaukelės namuose. Anot Virginijaus Kulikausko, pretendentai į Pusiaukelės namus atrenkami itin preciziškai ir tik 3 proc. atitinka reikalavimus, kad būtų galima perkelti į Pusiaukelės namus. Pretenduoti gali tik tie, kuriems iki lygtinio paleidimo arba iki bausmės pabaigos likę 2 metai, kurie nekelia rizikos visuomenei, kurie dirba arba mokosi (jei per mėnesį neįsidarbina, grąžinamas į kalėjimą) bei atitinka kitus reikalavimus.
„Per septynerių metų praktiką nė vienas, atlikdamas bausmę Pusiaukelės namuose, nepadarė nusikaltimo, nes šį dalyką labai vertina. Tiesa, iki 9 proc. jų grąžinami atgal į kalėjimą, bet ne dėl to, kad nusikalto, o dėl to, kad buvo neblaivūs, nenuėjo į darbą, pažeidė maršrutą ir panašiai. Šie nuteistieji, gavę leidimą, gali eiti pas medikus, į banką, nuvykti pas artimuosius. Grįžę tikrinami, ar nevartoję alkoholio, narkotikų. Dienomis su jais dirba socialiniai darbuotojai, nakties metu – pareigūnas. Na, o tiems, kuriems kyla klausimų, galime pasiūlyti apsilankyti Tauragės pusiaukelės namuose, pabendrauti ir su nuteistaisiais ir su gyvenančiaisiais šalia“, – siūlė Virginijus Kulikauskas.
Kalėjimų tarnybos vadovui antrino Probacijos tarnybos direktorius Romas Ostanavičius: „Perkeltieji į Pusiaukelės namus suvokia, kad per šią įstaigą gali sėkmingai integruotis į visuomenę. Čia jie disponuoja pinigais, turi kompiuterius, mobiliuosius telefonus, kiti – ir automobilius. Jie dirba ir stengiasi įsilieti į bendruomenę, jie yra mūsų visuomenės dalis.“
Plungiškiai domėjosi, kodėl pasirinkta būtent Plungė, ar tokie namai tikrai gali būti statomi taip arti mokyklos, planuojamo statyti darželio, kodėl, prieš įsigyjant pastatą Lentpjūvės gatvėje, nekalbėta su visuomene, ar mieste atsiras papildomų saugumo priemonių ir kt.
„Dar 2021 metais mes išsiuntėme paklausimus savivaldybėms, ar jos turi nekilnojamojo turto, kurį galėtų mums perleisti šiai veiklai vykdyti. Dar kreipėmės į Turto banką, kur taip pat ieškojom alternatyvų. Plungės savivaldybė atsakė, kad tokio objekto neturi, tada ieškojom privačiame sektoriuje. Radę tinkamą pastatą, 2022 metais jį įsigijome, liepą pakabinome skelbimą, kad čia bus Pusiaukelės namai“, – įvykių seką pasakojo Virginijus Kulikauskas.
Į klausimą, ar Savivaldybė žinojo apie planuojamus atidaryti Pusiaukelės namus, atsakė Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis: „Pasikėlėme dokumentaciją ir susirašinėjimus, radome, kad 2021 metais Savivaldybės buvo klausta dėl pastato, atsakymas – kad tokių patalpų nėra. Susirašinėjimas vyko tarp tuometinio Savivaldybės administracijos direktoriaus ir tarnybos. Aš pats per pastarąsias 6–7 dienas sužinojau daugiau: buvęs administracijos vadovas su tarnybos žmonėmis buvo apvažinėjęs, berods, keturias vietas Plungėje, bet bent jau man informacijos apie tai nebuvo suteikta. Ta informacija, kurią prieš savaitę pamačiau feisbuke, man taip pat buvo nauja. Šiandien šis susitikimas ir surengtas tam, kad šią informaciją išgirstumėte visi. O Probacijos tarnyba ir Kalėjimų tarnyba šitos veiklos su Savivaldybe gali nederinti. Taip kaip „Sodra“ ar Mokesčių inspekcija steigiasi su Savivaldybe nederindamos.
Šiandien klausimų kyla dėl patalpų ir sklypo naudojimo pagal paskirtį. Patalpos – administracinės paskirties, nežinome, ar jos galės būti naudojamos kaip gyvenamosios patalpos. Dalyje jų bus Probacijos tarnyba, kitoje dalyje bus gyvenama. Bet patalpų naudojimas ne pagal paskirtį nėra galimas, tą abejonę išreiškė ir mūsų architektas Tomas Jocys. Jei bus patalpų paskirties keitimas, jis turės būti derinamas ir su gyventojais.“ Kaip minėjo meras, šis susitikimas – galimybė pasikalbėti, pasiaiškinti ir vieniems iš kitų gauti kuo daugiau informacijos.
Atkreiptas dėmesys į tai, kad ir šiandien Probacijos tarnyba Plungės rajone turi 150 prižiūrimų nuteistų asmenų, kurie taip pat yra tarp mūsų, o mes to net nežinome. Kartu su jais dirbame, prasilenkiame gatvėje ir kitose viešose vietose. Kitas svarbus faktas – gyvename visuomenėje, kurioje kasdien įvykdomi nusikaltimai (nuo metų pradžios iki dabar Plungės policija jų užregistravo apie 350), vadinasi, tokias grėsmes patiriame kasdien ir tai niekaip nesusiję su Pusiaukelės namais. „Tyrimai rodo, kad Pusiaukelės namai jokios įtakos kriminogeninei situacijai neturi. Jie aptverti, apšviesti, stebimi vaizdo kameromis, saugomi pareigūnų“, – minėjo Virginijus Kulikauskas.
Vienas pagrindinių gyventojų keltų klausimų – ar gatvėse, kurios greta Pusiaukelės namų, bus įvestas apšvietimas. Nors Kalėjimų tarnybos vadovas minėjo, kad šiuo klausimu reikėtų kreiptis į Savivaldybę, meras Audrius Klišonis laikėsi kitos nuomonės – į saugesnę Pusiaukelės namų aplinką galėtų investuoti ir Teisingumo ministerija, geranoriškai skirdama bent dalį aplinkinėms gatvelėms apšviesti reikalingų lėšų. „Nauda turi būti abipusė – ir ministerijai, kuri turės kur apgyvendinti nuteistuosius, ir mūsų bendruomenei. Tad turime tartis ir dėl aplinkos sutvarkymo – apšvietimo, galbūt ir dėl prievolės jiems nešioti apykojes – kad mūsų žmonės jaustųsi saugiau. Nes jei turėsime čia nuteistuosius, turime būti garantuoti dėl savo saugumo. Nes juk čia pagrindas ir yra – nerimas dėl saugumo“, – sakė Plungės rajono savivaldybės meras.
Susitikimo pabaigoje į diskusiją įsitraukė plungiškis nuteistasis, apie pusantrų metų praleidęs Pusiaukelės namuose. Jis patvirtino – nei Pusiaukelės namų, nei juose gyvenančių asmenų bijoti nereikia. Patekusieji į juos labai vertina privilegiją gyventi laisvesnėmis sąlygomis nei kalėjime, todėl, bent jau kol yra Pusiaukelės namuose, į jokius nusikaltimus nesivelia. Jie nekelia grėsmės visuomenei, žmonės jų net nepastebi.