Muziejai lankytojus pasitinka naujomis parodomis

Šiauliai

Fotografijoje – Venclauskių namai, fot. E. Tamošiūnas

Jolita KirkilaitėŠaltinis: Etaplius.lt

168742

Šią savaitę po kelių mėnesių pertraukos dauguma Lietuvos muziejų ir galerijų atvėrė savo duris, ne išimtis ir Šiaulių „Aušros“ muziejus, kviečiantis apsilankyti keturiuose padaliniuose: Chaimo Frenkelio viloje, Fotografijos muziejuje, Venclauskių namuose, Žaliūkių malūnininko sodyboje. Muziejai lankytojus pasitinka naujomis parodomis, kurių lankytojai dėl karantino dar nebuvo matę.

VENCLAUSKIŲ NAMAI

Restauruotose Venclauskių namuose (Vytauto g. 89, Šiauliai) eksponuojama dailininko Vaidoto Žuko parengta paroda „Šalkauskių giminės fotoarchyvai – aversai ir reversai“. Ši paroda pasirinkta ne atsitiktinai – Šalkauskių ir Venclauskių šeimos buvo artimos, jas siejo bendra politinė, kultūrinė veikla. Glaudžiausias ryšys buvo tarp Stanislavos ir Kazimiero Venclauskių bei Kazio ir Vandos Šalkauskių šeimų. K. Venclauskis ir K. Šalkauskis buvo ne tik kolegos teisininkai, bet ir geri bičiuliai.

Parodoje per fotografijas atskleidžiama kelių kartų Šalkauskių giminės istorija. XIX a. pab.–XX a. I pusės fotografijos liudija Lietuvos šviesuolių, politikos, kultūros, visuomenės veikėjų Šalkauskių gyvenimus. Šiauliuose įsikūrusi Julijono Šalkauskio (1849–1933) šeima buvo viena iš tų šeimų, kurios klojo miesto kultūros pamatus. Pats Julijonas Šalkauskis dar 1905 m. buvo išrinktas Šiaulių burmistru ir šias pareigas ėjo iki 1915 m., kol užklupo Pirmasis pasaulinis karas. Po karo jis padėjo atsikurti nepriklausomai miesto savivaldai bei aktyviai dalyvavo joje. Jolijonas su žmona Barbora Goštautaite (1864–1947) užaugino gausią – 9 vaikų – šeimą. Du iš jų tapo profesoriais. Tai – Kazys Šalkauskis (1885–1960) – garsus teisininkas, pedagogas, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų profesorius ir Stasys Šalkauskis (1886–1941) – pedagogas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, vėliau – rektorius; vienas ryškiausių lietuvių filosofų.

Parodos kuratorius V. Žukas nusprendė ne tik papasakoti Šalkauskių giminės istoriją, bet kartu atskleisti ir XIX a. pab. – XX a. I pusės fotografijos kultūrą. Tad parodoje lankytojai išvys ne tik įdomiausias Šalkauskių fotografijas, bet ir jų autorių stilius – aversus ir reversus.

Paroda eksponuojama iki 2021 m. gegužės 30 d.

FOTOGRAFIJOS MUZIEJUS

Fotografijos muziejus (Vilniaus g. 140, Šiauliai) lankytojus pasitinka su fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Per Lietuvą – per Dievo sodą“.

Fotografijos meno gerbėjai žino A. Aleksandravičių kaip puikų portretistą, tačiau per keletą pastarųjų metų jo kūryboje gausiai suklestėjo peizažo žanras. Kelionės po Lietuvą, fotografuojant regionus, ieškant Žemaitijos ar Aukštaitijos žemės genotipo, papildė fotografo archyvą gausiais gamtovaizdžiais. Palaipsniui susidėliojo išsami lietuviško kraštovaizdžio panorama.

Menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis apie parodą rašo: „Algimantas vengia žmogaus pėdsakų žemėje, jam artimesnis kosminis lygmuo, geologinis kalvų ir miškų laikas, kuriame nėra vietos žmogiškos būtybės triukšmui. Vengiama urbanistinės geometrijos ar sujauktos priemiesčių topografijos. Tačiau istoriniai motyvai nesunaikinami, jie sugrįžta piliakalnių linijomis, rudeninio kelio provėžomis“.

Paroda eksponuojama iki 2021 m. balandžio 11 d. Bilietai internetu – http://shop.fotomuziejus.lt/.

CHAIMO FRENKELIO VLA

Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) veikia šiuolaikinės juvelyrikos paroda „Materijų skambesys“. Jos koncepcija netiesiogiai susieja juvelyriką ir tradicinį japonų meną – ukijo-ė graviūras. Pagrindinė ir vienijanti parodos idėja – gamta, natūralumas, estetika. Parodoje galima išvysti įvairių idėjų, medžiagų ir atlikimo technikų. Joje pristatomi patyrę menininkai, kurie sėkmingai garsina Lietuvos vardą užsienio parodose, ir tie, kurie dar tik pradeda savo kelią šioje meno srityje. Eksponuojami kūriniai iš metalo, medžio, stiklo, akmens ir kitų medžiagų.

Kas gi vienija konceptualiąją juvelyriką ir japonų ukijo-ė graviūras? Tai atida niuansams ir detalėms, rafinuotumas, subtilumas, estetinė švara ir harmonija. Parodos tikslas – pateikti lankytojams juvelyrikos kūrinius, kurie peržengia ribą iš taikomojo į vaizduojamąjį meną. Konceptualioji juvelyrika (metalo plastika, mažoji plastika, šiuolaikinė juvelyrika) tapo savarankiška meno šaka. Lietuvos juvelyrai kuria dirbinius, kuriuos tradiciškai galima priskirti juvelyrikos sričiai, ir drauge kuria trimačius objektus, papuošalą traktuoja kaip antifunkcionalų dirbinį, apeliuoja į intelektualųjį, emocinį žmogaus suvokimo lygmenį.

Paroda veiks iki 2021 m. balandžio 4 d.

Bilietus į muziejus galima įsigyti muziejaus kasose (rekomenduojama mokėti kortele) arba internetu – https://shop.ausrosmuziejus.lt/produkto-kategorija/el-bilietai/.

Lankantis muziejuose privalu laikytis nustatytų apsaugos reikalavimų. Vyresni nei 6 metų asmenys privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Lankytojai privalo prie kasų, prie įėjimo į muziejų bei muziejaus viduje laikytis saugaus ne mažesnio kaip 2 metro atstumo vienas nuo kito, išskyrus vienos šeimos narius ar vieno namų ūkio narius. Muziejuje negali lankytis asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai.

Muziejuje vienu metu gali lankytis ribotas lankytojų skaičius, kuris apskaičiuojamas pagal muziejaus plotą, todėl esant maksimaliam leistinam muziejaus lankytojų skaičiui, muziejaus darbuotojas gali neįleisti naujų lankytojų bei paprašyti palaukti lauke.

Informacija: Chaimo Frenkelio vila – (8 41) 52 43 89, Fotografijos muziejus – (8 41) 52 43 93, Venclauskių namai – (8 41) 52 43 92, Žaliūkių malūnininko sodyba – (8 41) 21 11 98.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt