PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Verslas2018 m. Birželio 6 d. 10:46

Ūkio ministras: Baltijos šalių verslas galėtų žengti į Kinijos elektroninės prekybos platformas

Vilnius

Pixabay.com | tookapic nuotr.

Reporteris OrintaŠaltinis: Etaplius.lt


40442

Didinti eksporto mastą į Kiniją siekiantis Baltijos šalių verslas galėtų žengti į šią rinką, naudodamasis elektroninės prekybos platformomis. Atsižvelgiant į rinkos rizikingumą pirmiausia galėtų būti sukurtas bendras Baltijos šalių prekių paviljonas vienoje iš didžiųjų Kinijos elektroninės komercijos platformų, teigia su darbo vizitu Kinijoje viešintis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

„Kinija yra ne tik milžiniška mažmeninės prekybos, bet ir globaliu mastu didžiausia elektroninės komercijos rinka, pernai pirmą kartą pasaulio istorijoje peržengusi trilijono JAV dolerių pardavimų ribą. Prognozuojama, kad per ateinančius kelerius metus ketvirtadalį visų pardavimų Kinijoje sudarys vien tik elektroninėse parduotuvėse vykdomi užsakymai, todėl spartų eksporto augimą norintis išlaikyti verslas ir vyriausybės privalo rimtai žiūrėti į šiuos pokyčius ir galvoti apie galimybes produkciją pristatyti elektroninėje erdvėje“, – teigia V. Sinkevičius.

Ūkio ministro teigimu, siekiant sumažinti įėjimo į elektroninės komercijos platformas sąnaudas ir riziką, pilotiniam projektui galėtų susivienyti trijų Baltijos šalių vyriausybės ir Kinijos rinka besidomintis verslas. Priklausomai nuo to, kaip greitai pavyktų pasiekti bendrą sutarimą, Baltijos šalių prekių paviljonas vienoje iš didžiausių Kinijos elektroninės prekybos platformų – JD.com, Tmall.com ar kt. – galėtų pradėti veikti dar šiais metais.

Idėja jau pristatyta Kinijoje dirbantiems ekonominius klausimus kuruojantiems Latvijos ir Estijos diplomatams ir ketinama pristatyti Ningbo mieste, Kinijoje, vykstančiame 3-iajame Kinijos bei Centrinės ir Rytų Europos (CRE) šalių 1+16 ekonomikos ministrų susitikime dalyvausiantiems šių šalių atstovams.

2017 metais, palyginti su 2016 metais, Lietuvos eksportas į Kiniją išaugo 46 procentais ir siekė 180 mln. eurų. Lietuva daugiausia eksportavo baldų ir jų dalių, medienos, lazerių ir kitų optinių aparatų, variklių ir turbinų, durpių, santechnikos įrenginių. V. Sinkevičiaus teigimu, Kinija yra viena iš 10 prioritetinių Lietuvos eksporto rinkų, todėl eksportas į šią valstybę ypač svarbus Lietuvos verslui.