Regioninės politikos standartas: jei nesiseka – užsimokėk

Lietuva

Mortos Mikutytės nuotr.

Daiva BartkienėŠaltinis: Etaplius.lt

Nuo 2019 metų, kai Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva pirmą kartą buvo surengtas Lietuvos regionų forumas, regionų atžvilgiu valstybės pozicija nesikeitė. Tauragės savivaldybės meras Dovydas Kaminskas tvirtina, kad visos iki šiol buvusios vyriausybės savivaldybėms taikė principą „jei nesiseka – užsimokėk“, todėl regionai vis labiau tuštėja.

Nuomonę suformavo politikai

„Regioninė politika Lietuvoje – tarsi sąstingyje. Jos kontūrai lyg ir egzistuoja – priimtas Regioninės plėtros įstatymas, patvirtinta 2022-2030 m. Regionų plėtros programa ir net regioninių pažangos priemonių finansavimo gairės. Tačiau tikrovėje ši politika neveikia – esminio jos principo „iš apačios į viršų“ nesilaikoma, investicijos nevysta, regioniniai skirtumai vis dar labai dideli,“ – prieš dvejus metus surengtame penktame Regionų forume sakė Lietuvos savivaldybių asociacijai (LSA) tuomet vadovavęs Mindaugas Sinkevičius.

Dabartinis LSA prezidentas Audrius Klišonis mano, kad Regionų plėtros programa turėtų būti realus planas spręsti regionuose identifikuotas problemas, tačiau ji veikia tik kaip Europos Sąjungos (ES) lėšų investavimo instrumentas.

Pernai Prezidento G. Nausėdos iškelta idėja steigti Regionų ministeriją, kuri vykdytų regionų poreikius atitinkančią politiką, vieningo palaikymo nesulaukė. Yra nemažai valstybės politikų ir savivaldybių merų, kurie ginčijasi, ar toks poreikis pagrįstas, skaičiuoja, kiek kainuotų dar vienos ministerijos išlaikymas ir reikalauja mažinti biurokratizmą.

Politikų vieši ginčai suformavo visuomenės nuomonę, kad tokios ministerijos nereikia. LRT užsakymu bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ 2025 metų gegužės 23–birželio 5 d. atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad ministerijos steigimui nepritaria 67 proc. apklaustųjų.

Keisčiausia, kad tarp nepritariančių daugiausia buvo kaimų ir mažų miestelių gyventojų, darbininkų, ūkininkų, kitataučių bei savivalda linkusių nepasitikėti respondentų.

Valstybės politika – antiregioninė

„ES regioninė politika Lietuvoje veikia labai gerai: investicijų daug, proveržis milžiniškas, bet to neužtenka, kad suklestėtų nuo Vilniaus nutolusios, o ypač pasienyje esančios vietovės. Prisidengiant ES regionine politika įrodinėjama, kad tai yra ir Lietuvos regioninė politika. Bet šis teiginys apgaulingas, nes nuoseklios ir apgalvotos nacionalinės regioninės politikos mūsų šalis per 35 Nepriklausomybės metus nesukūrė“, – tvirtina Tauragės savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.

Tauragės mero nuomone, Lietuvoje reikia kalbėti ne apie tai, kaip išsaugoti regionus, o apie tolygią visos šalies plėtrą. Mažoms savivaldybėms yra neįmanoma konkuruoti su didžiosiomis, kurių biudžetai skiriasi dešimtimis kartų, todėl reikėtų nuspręsti, kur ir kokios paslaugos turi būti užtikrinamos ir numatyti joms tinkamą finansavimą.

„Turėtume apsibrėžti, kokias paslaugas privalome teikti savivaldybėje arba tam tikro dydžio mieste, kad žmonės jame liktų gyventi. Norėtųsi pasakyti gyventojams: žiūrėkit, tai yra standartas, ir bent 10 metų mes jums tai užtikrinam. Bet kol mes gyvename liberalioje demokratinėje, kapitalistinėje visuomenėje – ten, kur biednas tampa biednesniu, o turtingas dar labiau turtingėja, tolygi plėtra niekada netaps prioritetu, jei nebus valstybės priimto kryptingo politinio sprendimo. Pokyčiai gali atsirasti tik tada, kai tolygi Lietuvos plėtra bus pakylėta iki svarbiausio prioriteto“, – įsitikinęs D. Kaminskas.

Dovydas Kaminskas. Tauragės rajono savivaldybės nuotr.

Kad regionų politikos, užtikrinančios tolygią plėtrą, Lietuvoje nėra, pasak Tauragės mero, rodo daugybė pavyzdžių. Tauragėje mokyklų tinklas optimizuotas maksimaliai: yra miesto mokyklos ir nutolusias po 30 km nuo centro Skaudvilės ir Žygaičių gimnazijos. Optimizuoti jau nėra ką, reikia teikti kokybiškas ugdymo paslaugas visose gimnazijose vienodai. Bet jei nutolusioje mokykloje klasei formuoti nėra 20 vaikų, savivaldybė turi skirti 50 proc. lėšų tokiai klasei išlaikyti.

„Tokia mūsų regioninė politika: jei nesiseka – užsimokėk. Ką gali padarysi savivaldybė, turinti gyvenvietę, kurioje vaikų nėra tiek, kiek nori Vilnius, kad jų būtų? Mes vis tiek turime išlaikyti klasę, net jei joje yra 13 ar 14 vaikų. Tas pats – sveikatos apsaugos sistemoje. Jei ligoninė neturi tiek pacientų, kiek reikalauja Teritorinės ligonių kasos, reikia uždaryti skyrių arba prašyti, kad savivaldybė padengtų nuostolius. Regione, kur gyventojų skaičius mažėja, valstybės sukurta sistema veikia taip, kad paslaugos būtų naikinamos arba užkraunamos išlaikyti savivaldybės biudžetui. Ir tam, ką turėtų mums užtikrinti valstybė, savivaldybė per metus turi skirti 200 tūkst. eurų. Tai yra antiregioninė politika“,- piktinosi D. Kaminskas.

Gyvenantiems regionuose reikia garantijų

Tauragės mero įsitikinimu, viena iš svarbiausių problemų regionuose yra nekilnojamojo turto plėtra. Tokiuose miestuose, kaip Tauragė, būsto nuomos rinkos nėra, o privačius namus statytis ne visiems užtenka lėšų.

„Tauragėje planuojame pradėti įgyvendinti municipalinio būsto programą – statyti naujus daugiabučius ir nuomoti būstus tiems žmonėms, kurie grįžta į Tauragę gyventi ir papildo trūkstamų specialistų darbo rinką. Taip būtų ne tik atnaujinamas miestas, bet ir paskatinami jauni žmonės grįžti į regioną gyventi. Daugelis svarsto grįžti iš užsienio ar didžiųjų miestų į Tauragę, bet nenori gyventi pas tėvus, ir tas ratas savaime užsidaro. O jei turėtų galimybę bent pabandyti pagyventi Tauragėje, pamatytų, kad gyvenimo kokybė čia daug aukštesnė, sutaupoma daug laiko, nes visos paslaugos pasiekiamos greičiau, ypač auginant šeimą“,- įsitikinęs D. Kaminskas.

Mero manymu, savivaldybei svarbiausias dalykas yra investicijos, kuriomis kuriamos darbo vietos, kad žmonės turėtų darbo ir galėtų dirbti. Antras svarbus dalykas – kokybiškas švietimas, kad dirbantys žmonės žinotų, jog jų vaikais bus pasirūpinta pačiu geriausiu būdu, ir jie gaus gerą, užtikrintą ateitį garantuojančią ugdymo kokybę. Trečias prioritetas – po darbo kartu su vaikais gauti kokybišką kultūros paslaugą, aktyvaus laisvalaikio pasiūlą, įdomų užimtumą, kad galima būtų gyventi pramingą gyvenimą, puoselėti tradicijas. Ketvirtas svarbus dalykas yra savivalda, kuri turi būti atvira, pasiruošusi pokyčiams, greitai priimanti sprendimus ir nebijanti klysti.

Pasak D. Kaminsko, jei valstybei svarbiausias dalykas būtų tolygi regionų plėtra, per 10 – 20 metų tikrai pamatytume rezultatą, nes dabar yra sukurta tokia sistema, kad tiems, kas toliau nuo sostinės, lieka tik riestainio skylė.

Projektui „Regionų atskirtis – grėsmė valstybės saugumui“ įgyvendinti 6 tūkst. eurų stipendiją skyrė Medijų rėmimo fondas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt