PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2020 m. Rugpjūčio 24 d. 11:22

Katedroje prisiekė naujasis klebonas ir dekanas

Marijampolė

Birutės Nenėnienės nuotr.

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt


143137

Šio sekmadienio (rugpjūčio 23 d.) vidudienį pakvietus Vilkaviškio  katedros varpams į įprastas sumos šv. Mišias rinkosi ne tik Vilkaviškio tikinčiųjų bendruomenės nariai, bet atvyko ir didelis būrys žmonių iš Rokų bei Margininkų parapijų (Kauno raj.), Šv. Elzbietos seserų kongregacijos atstovės. Jie tapo neeilinio, Vilkaviškyje dar nebuvusio,  įvykio liudininkais. Visi maldininkai bažnyčioje dėvėjo apsaugines kaukes, kaip to reikalauja dabartiniai įstatymai.

Vilkaviškio vyskupijos kancleris Linas Baltrušaitis šv. Mišių pradžioje pristatė vyskupo Rimanto Norvilos šių metų liepos 7 dienos dekretu paskirtąjį Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedros ir parapijos naują administratorių Virginijų Gražulevičių ir pakvietė vadovauti maldai.

Dvasininkas paskirtuoju parapijos klebonu tampa ne nuo vyskupo raštu paskelbtos datos, o po priesaikos prieš bendruomenę.  Šv. Mišių metu po homilijos, kada visa bažnyčia kartu sukalbėjo „Tikėjimo išpažinimą“, kunigas Virginijus Gražulevičius, padėjęs ranką ant Šventojo Rašto knygos, garsiai išsakė dviejų  priesaikų  žodžius – kaip katedros administratoriaus ir kaip Vilkaviškio dekanato dekano. Tas priesaikas patvirtino parašais. Tada kancleris kaip vyskupo įgaliotas atstovas paskelbė  kunigą Virginijų Gražulevičių tapus Vilkaviškio katedros klebonu ir dekanato dekanu. Žinią palydėjo ilgi, džiaugsmingi plojimai.

Homilijoje naujasis Vilkaviškio dekanas trumpai papasakojo apie save. Kilęs yra iš Dzūkijos, baigė Šeštokų vidurinę mokyklą, mokėsi Kauno kunigų seminarijoje.

Vilkaviškio katedros konsekravimo iškilmių metu (1998 m. liepos 11 d.)  jau buvo įšventintas diakonu ir patarnavo katedrą šventinusiam vyskupui Juozui Žemaičiui, todėl esąs įamžintas istorinėse nuotraukose greta ganytojo. 1999 metų kovo 21 dieną buvo tarp šešių pirmųjų Vilkaviškio atstatytoje  katedroje į kunigus įšventintų klierikų. Po to baigė bažnytinės teisės magistrantūros studijas. Tarnavo vikaru Aukštojoje Panemunėje, Alytuje, ketverius metus klebonavo Krosnoje (Lazdijų  raj.). 2005 m. vyskupas  Rimantas Norvila paskyrė į Rokus kurti visiškai naujos parapijos, – be pastatų, tik su apibrėžtomis teritorijos ribomis bei su mintimis, jei bus galimybės, – pastatyti ir naują bažnyčią. Per penkiolika metų ten sukūrė stiprią gyvąją parapiją, bet lygiai po penkiolikos metų triūso su ja atsisveikino rugpjūčio pirmąjį sekmadienį.

Klebonaudamas kartu su kitais kunigais atvykdavo į iškilmes Vilkaviškio katedroje ir visada ja gėrėdavosi. Stebėdavosi prelato Vytauto Gustaičio kūrybiškumu, įžvalgumu, organizaciniais gebėjimais. Ir net nė mažiausia mintelė neatklysdavo, kad jis pats  galėtų katedroje tarnauti. Vyskupo Rimanto Norvilos pasiūlymą į šias pareigas iškart priėmė kaip pajuokavimą, negalėjo patikėti. Sūduvos visai nepažįstantis, Vilkaviškio dekanato parapijose netekę lankytis, išskyrus Virbalį. Bet tikisi sulaukti kunigų ir visų žmonių geranoriškumo ir pagalbos, paaiškinimų. Be to perduodamas dokumentus prelatas V. Gustaitis padrąsino, kad ir jis atėjo iš Dzūkijos Vilkaviškyje nieko nežinodamas ir nepažinodamas…

Naująjį kleboną ir dekaną pasveikino Vilkaviškio parapijos organizacijų atstovai, Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka su žmona Aušra. Sveikintojų iš Rokų bendruomenės ir Rokų parapijos įvairių kolektyvų, pavienių asmenų nusidriekė ilgiausia eilė. Gražiausios puokštės, nuoširdūs žodžiai ir nesulaikomos ašaros leido suprasti, kokie draugiški ryšiai susiklostę tarp į Vilkaviškį paskirto dvasininko ir Rokų žmonių.  Kun. V. Gražulevičius išreiškė viltį, jog ir su vilkaviškiečių bendruomene taip pat patirs daug džiaugsmo ir Viešpaties globos. Pasidžiaugė, kad pirmojo sekmadienio Vilkaviškyje šventimą skambiu giedojimu pakylėjo katedros choras, išradingai gėlių žiedais išpuošta pati šventovė.

Birutė Nenėnienė