Daugiamečius miesto gėlynus kraštovaizdžio architektai įvertino teigiamai

Klaipėda

Kretingos rajono savivaldybės nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

54580

Rugsėjo 29 d., Rudens derliaus ir Moliūgo šventės metu, Kretingoje apsilankė Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) septynių narių ir Aleksandro Stulginskio universiteto trijų studentų, atliekančių praktiką, grupė.

20181001-2-vidut.jpg

LKAS turi tradiciją porą kartų metuose surengti išvykstamuosius seminarus skirtinguose Lietuvos miestuose. Šįkart, aptariant želdynų sprendimus Vakarų Lietuvos regione, iš Vilniaus, Kauno, Utenos ir kitų šalies miestų atvykę kraštovaizdžio architektai nusprendė apžiūrėti ir Kretingos miesto gėlynus, kurie sukėlė nevienareikšmiškų vertinimų miesto visuomenėje.

Daugiamečių gėlynų koncepciją Kretingoje apsilankiusiems kraštovaizdžio architektams pristatę savivaldybės vadovai – meras Juozas Mažeika ir administracijos direktorius Virginijus Domarkas, Kretingos miesto seniūno pavaduotoja Alma Patamsienė ir gėlynų priežiūrą vykdančios įmonės „Bangos želdiniai“ vadovė Banguolė Verbienė apgailestavo, kad iki šiol visuomenėje tebejaučiamos diskusijos, ar reikėjo miesto erdves apsodinti daugiamečiais augalais. Tie, kuriems šie gėlynai patinka, viešai savo nuomonės neišsako, todėl labiau visuomenėje jaučiamas šiai idėjai nepritariančiųjų balsas. Iki tol gyventojai buvo įpratę matyti akį traukiančias ryškiaspalves vienmetes gėles. „Gyventojai kol kas teigiamai vertina tik prie paminklo Berekui Joselevičiui esantį gėlyną, tačiau Rotušės aikštėje suprojektuoti gėlynai ne visiems atrodo estetiškai dėl aukštų smilgų“, – sakė administracijos direktorius V. Domarkas, pasvarstęs, galbūt tokia nuomonė vyrauja dėl to, kad miesto centre pasodintiems daugiamečiams augalams trūksta erdvės.

„Metams bėgant apsistatėme daugiaaukščiais gyvenamaisiais namais, šalia jų klojame trinkeles, tiesiame asfalto dangas, o kažkada juk kaimo žmogus ėjo per pievą vedančiu taku, per rugių lauką ir tame jo kelyje šmėžavo smilgos. Toks ir buvo keliamas tikslas – tą pievą, tą jausmą atnešti miesto žmogui, daugiamečiais želdiniais sukurti įdomesnį, ilgalaikį efektą ir išskirtinumą miestui“, – Kretingos želdynų projektą, kurį rengė kraštovaizdžio architektas Petras Daukantas, svečiams apibūdino „Bangos želdiniai“ vadovė B. Verbienė. – Būtent todėl dominuojanti gėlynų ašis – suformuota banga, kurios pagrindą, apie 70–80 proc., sudaro smilgos, prie jų priderinti kiti daugiamečiai augalai, tarp kurių – šalavijas, mėlesas, astilbės, įvairių rūšių ežiuolės, gumbenė, katžolės, alpinis astras, monardos, rudbekija ir kiti augalai, kurie ir žiemos metu išlieka dekoratyvūs. Be to, didesnis dėmesys buvo skiriamas ne spalvoms, o augalų faktūrai, kuri, keičiantis metų laikui, taip pat keičiasi“.

Prieš trejus metus Kretingoje pasodinti daugiamečiai gėlynai jau suaugę, tačiau koreguojami ir tobulinami yra kasmet: ne visi augalai prigijo, kai kurie augalų porūšiai pražydo ne ta spalva, todėl buvo atliktos nedidelės korekcijos, įvesta naujų gėlių rūšių, įrengtos laistymo sistemos, be to, dalis suvešėjusių augalų buvo išskaidyti ir perkelti į kitas miesto vietas: Birutės gatvę, netoli autobusų stoties, taip pat prie naujosios bibliotekos pastato J. K. Chodkevičiaus g.

Pasivaikščioję po miestą ir apžiūrėję gėlynus LKAS kraštovaizdžio architektai pasidžiaugė, kad Kretinga nepabijojo drąsaus sprendimo rinktis daugiamečius augalus. „Jūsų gėlynai mums paliko gerą įspūdį, jie išties puikūs“, – savo nuomonę išsakė kraštovaizdžio architektas Regimantas Pilkauskas, buvęs LKAS vadovas, kartu pasvarstęs, ar gėlynuose vertėjo montuoti laistymo sistemas.

Tačiau LKAS narės, kraštovaizdžio architektės Mildos Aidukaitės manymu, jeigu želdynai suformuoti dirbtinai, gruntas suvežtas, o aplink esanti teritorija urbanizuota, daugiamečius augalus privalu laistyti ir laistymo sistemas įrengti yra tikslinga.

„Einate tikrai gera kryptimi, Jūsų miestas yra tas gerasis pavyzdys kitoms šalies savivaldybėms, kadangi daugiamečiai augalai parinkti pritaikant juos prie centrinės miesto aikštės architektūros ir tikrai prisideda prie ilgalaikio miesto išskirtinumo kūrimo“, – antrino ir LKAS Valdybos narė Utenos miesto kraštovaizdžio architektė Jūratė Paragytė.

Pasak susitikime dalyvavusio buvusio LKAS pirmininko Alvydo Mituzo, šiuo metu Neringos savivaldybės Juodkrantės gyvenvietės erdves irgi norima užsodinti daugiamečiais augalais. „Manau, Kretinga yra geras pavyzdys, parodant, kuriuo keliu eiti, nekartojant to, ką daro kiti. Juk daugiamečiai gėlynai gali būti derinami su vejomis miesto pakraščiuose, žydinčiais krūmais, kurie tarsi nusidriekia per visą miestą ir atokesnes gyvenvietes. Daugiamečiai gėlynai yra puikus pasirinkimas, norintiems ilgo žydėjimo ir išskirtinių žiedyno formų, net ir nužydėję augalai nepraranda savo estetinio grožio praktiškai visus dvylika mėnesių, priešingai nei vienmetės gėlės, kurios dekoratyvios būna tik nuo birželio pradžios iki rugsėjo, o kitu metų laiku jų vietos dažnai paliekamos tuščios“, – kalbėjo kraštovaizdžio architektas A. Mituzas. Savivaldybės vadovams kraštovaizdžio architektai išsakė ir keletą siūlymų, kaip daugiamečius gėlynus būtų galima vystyti toliau.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt