M. Sinkevičius kritikuoja institucijų sprendimus dėl pusiaukelės namų steigimo: yra net keletas teisinių spragų

Plungė

ELTA nuotr.

Miglė ValionytėŠaltinis: ELTA

283899

Plungėje bei Kauno rajone planuojant steigti nuteistiesiems skirtus pusiaukelės namus, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius pažėrė kritikos institucijoms. Jo teigimu, sprendimas neįtraukti gyventojų į sprendimų priėmimą dėl įstaigos įkūrimo, atskleidė ne vieną teisinę spragą.

„Žinote, įsigyti pastatą, jį pritaikyti kažkokiai veiklai ir vos ne atidarymo proga pasakyti kas čia bus – taip neturėtų būti. Dabar kaimynystėje bandydamas pasisodinti prie tvoros tują turi derintis su kaimynu, kad ji nemestų šešėlio, kad jis pritartų pasodinimui. Tai pastatyti ar įrengti atviro tipo bausmės atlikimo vietą šalia mokyklos, gyvenamųjų pastatų ir nieko iš anksto nederinti – man tai sunkiai suvokiama“, – Eltai sakė M. Sinkevičius.

LSA prezidento teigimu, tokie projektai, kaip pusiaukelės namai, turėtų būti iš anksto derinami su visuomenę. Todėl, pažymi politikas, būtina įvertinti esamą tokių klausimų teisinio reglamentavimo situaciją.

„Yra irgi reglamentavo trūkumas. Vienas dalykas, spraga neinformavimo, nebendradarbiavimo ir nesikalbėjimo su bendruomene informuojant. Kitas dalykas yra reglamentavimo trūkumas. Ar tai reiškia, kad galime dabar kur nori laikiną bausmės atlikimo vietą įrengti, pavyzdžiui, Vilniaus centre. Galvokim dar plačiau, gal ir laidojimo namus galime bet kur statyti. Yra tam tikros paskirties statiniai dėl kurių turi visuomenė ir platesnė visuomenė bei parlamentai sutarti, kur jie turi būti“, – aiškino LSA prezidentas.

„Reikia suprasti, kad bausmę atliekantis yra visuomenės dalis, tokių žmonių nereikia ignoruoti ar atstumti, tačiau kalbėtis iš jėgos pozicijos ar vienašališkai, ignoruoti visuomenės nuomonę negalima. Tai nėra demokratinės teisinės valstybės kelias“, – apibendrino M. Sinkevičius.

Apie Plungėje ketinamus steigti pusiaukelės namus sužinojo jau įsigijus pastatą

Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Dalius Pečiulis sako, kad apie Plungėje ketinamus steigti pusiaukelės namus sužinojo tuomet, kai su meru susisiekė institucijų atstovai. Jo teigimu, iš anksto savivaldybė apie įsigyto pastato paskirtį nebuvo informuota.

„Mes patys, savivaldybė, sužinojome kai meras pasakė, kad jam paskambino (institucijų atstovai – ELTA), kad norėtų pabendrauti, susitikti, tačiau derinimų su mumis dėl pirkimų, dėl visko kito nebuvo. Tik 2021 metais, man atrodo, buvo raštas, ar turime kokių savivaldybei ar turto bankui priklausančių patalpų. Mes buvome atsakę, kad tokių pastatų neturime ir visas susirašinėjimas tuo ir baigėsi“, – sako D. Pečiulis.

Administracijos direktoriaus teigimu, institucijų atstovų susitikimo su bendruomene metu buvo kelti saugumo, turto nuvertėjimo bei infrastruktūros gerinimo klausimai, tačiau konkrečių susitarimų nebuvo priimta.

„Departamentas atsakė, kad galimai kažką žiūrės, gal su savivaldybe, kad pagerinti dėl kamerų (stebėjimo – ELTA). Aišku, jie įsipareigojo, kad turėtų būti aptverta teritorija, sakė, kad galimai kažkiek atsižvelgs į žmonių lūkesčius. (...)“, – dėstė D. Pečiulis

E Dobrowolska: visų pusiaukelės namų įsigijimo algoritmas yra tas pats

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska dėl pusiaukelės namų klausimų susilaukė Seime. Parlamento salėje paprašyta paaiškinti situaciją pažymėjo, kad visų pusiaukelės namų įsigijimo algoritmas yra toks pats – susitikimas su bendruomene rengiamas prieš numatytos įstaigos atidarymą.

„Visada iš pradžių yra kreipiamasi į Turto banką ir savivaldybę klausiant, ar yra viešųjų pastatų – kad galima būtų ne pirkti, o perimti (...). Kadangi procedūros užtrunka (...), todėl kada jau matome, kad pastatą turime, yra tinkama vieta, įrengimas, prieš namų atidarymą visada yra susitikimas su bendruomene“, – dėstė Teisingumo ministrė.

Ministrė tikino suprantanti gyventojų nerimą, dėl kaimynystėje iškilsiančios tokio pobūdžio įstaigos, tačiau kartu paragino pernelyg nesibaiminti.

„Matome iš statistikos – šiandien Lietuvoje veikia 7 pusiaukelės namai. Nei vienoje teritorijoje kur jie veikia, nei vienas iš mūsų klientų ten būdamas nepadarė nusikalstamos veikos, tik dėl pažeidimų nebent buvo grąžintas atgal (į kalinimo įstaigą – ELTA) – tokių buvo mažiau nei 10 proc.“, – sako M. Dobrowolska.

„Suprantu nepritarimą, suprantu, kad kelias nėra lengvas nei institucijai, nei bendruomenei, bet norėtųsi judėti toliau“, – pažymėjo ji.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę pranešta ir apie planus statyti pusiaukelės namus Kauno rajone, Domeikavoje. Tame pačiame pastate turėtų įsikurti ir Kauno apskrities probacijos tarnybos pareigūnai.

Tačiau tokiu sprendimu piktinasi vietos bendruomenė bei rajono savivaldybė. Nepritariantieji projektui sako, kad apie kaimynystėje apsigyvensiančius nuteistuosius iš anksto informuoti nebuvo.

Taip pat nerimauja dėl saugios aplinkos užtikrinimo, kadangi šalia būsimų pusiaukelės namų yra progimnazija bei vaikų darželis.

Nuo 2016 metų Lietuvoje veikia septyni pusiaukelės namai – Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Pravieniškėse, Panevėžyje, Šiauliuose ir Tauragėje.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt