Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.ltŠaltinis: Klaipėdos miesto savivaldybės inf.
Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, jau ne pirmą kartą besilankantis Klaipėdoje, pažadėjo paramą Klaipėdai, siekiančiai tapti lyderiaujančiu miestu.
Tai pasiekti galima pasitelkus europines investicijas. Atsižvelgiant į tai, kad 2021-2027 metų ES finansavimo laikotarpiu didžiausios investicijos yra nukreiptos į Vakarų ir Vidurio Lietuvą, Klaipėdos, o ir viso Klaipėdos regiono verslai kviečiami pasinaudoti šiais finansavimo šaltiniais, auginti savo verslus, juos plėsti, modernizuoti, didelį dėmesį skiriant tvarumui, inovatyvumui. Atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas, šildymo sektoriaus bei transporto sistemos pertvarka, energetinio efektyvumo priemonės – štai tos perspektyvios sritys, kuriose Klaipėda gali būti tarp pirmaujančių.
„Tikiu, kad Klaipėda iš žaliojo kurso, kuris Lietuvoje yra pakankamai mažai aptariamas, gali laimėti tikrai daug“, – sakė Europos Komisijos narys, kviesdamas verslą domėtis galimais finansavimo šaltiniais.
Pasveikinęs renginio dalyvius Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus padėkojo į forumą atvykusiam Europos Komisijos nariui Virginijui Sinkevičiui, atsakingam už aplinkosaugą, vandenynus ir žvejybą. Anot mero, eurokomisaro vizitas į Klaipėdą leidžia tikėti, jog Klaipėda yra svarbi ir jos ekonomika turi stiprų potencialą tvariam augimui.
A. Vaitkus sakė, kad Klaipėda yra svarbiausias ir didžiausias transporto logistikos epicentras Lietuvoje, per pastarąjį dešimtmetį ji tapo energetiniu centru, leidžiančiu Lietuvai užsitikrinti įvairius energetinius šaltinius, kas šiuo metu ypač aktualu.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega pasveikino išrinktąjį merą bei naujuosius Savivaldybės tarybos narius. „EK yra visada pasirengusi padėti Klaipėdai, regionams ir visada pasisakė už tolygią kiekvienos valstybės plėtrą“, - sakė svečias. M. Vaščega patikino, kad EK daug dėmesio skiria ne sostinėms, bet stengiasi, kad finansinė parama pasiektų ir atokesnes vietoves: „regioninėje politikoje Lietuva per šį septynerių metų finansavimo laikotarpį šiai dienai sostinei yra skirta 406 mln. Eur, tuo tarpu kiti šalies regionai gaus 4194 mln. Eur, t.y. dešimt kartų didesnę sumą“.
Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius pristatė ES investicijų kryptis, iššūkius ir galimybes. „Matau didžiulį Klaipėdos potencialą tiek visos Lietuvos, tiek visos Europos, tiek viso pasaulio mastu“, - sakė V. Sinkevičius, palinkėjęs merui sutelkti stiprią, ambicingą komandą, kuri padėtų įgyvendinti išsikeltus tikslus.
V.Sinkevičius prisiminė, kad 2019 m., kai EK pradėjo savo darbą, pirma priimta strategija buvo būtent žaliasis kursas, iškėlęs ambicingą tikslą – kad iki 2050 m. Europa taps klimatui neutraliu žemynu. Tuomet buvo daug nuogąstavimų ir baimių iš verslo. Vėliau ištiko pandemija, sutrikdžiusi visas tiekimo grandines, dar vėliau – Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Paskui – dar ir energetikos krizė. Tačiau šiandien, praėjus vos trejiems metams, apie atsinaujinančios energetikos tikslus kalba visos išsivysčiusios pasaulio šalys. Įvairiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, vyksta vadavimasis iš energetinės priklausomybės.
Kalbėdamas apie Klaipėdą V. Sinkevičius sakė, jog jos galimybė yra žiedinė ekonomika, darbas mažinant rizikas su trečiosiomis šalimis (siekis išnaudoti vieningą rinką), naujų gavybos vietų Europoje atidarymas.
„Itin svarbus tvaresnės ekonomikos elementas – atsinaujinančių išteklių, energijos gamyba pirmiausia jūroje, naudojant vėjo, potvynių ir net saulės energiją. Čia Klaipėda turi geriausias pozicijas visoje Lietuvoje ir Europos Sąjungoje – taip pat“, – sakė V. Sinkevičius. Jis tikisi, kad iki 2030 m. Klaipėdoje, kaip ir kituose ES uostuose, atsiras galimybės aprūpinti laivus elektros energija nuo kranto. „Uosto funkcija taip pat labai smarkiai keisis. Tai bus krovos ir įkrovos vieta“.
Klaipėda yra vienas iš 1200 Europos uostų. Vienuose jų potencialas išnaudotas labai gerai, kitų – ne. „Kalbant apie šį potencialo išnaudojimą yra keli esminiai faktoriai: gyvenimo kokybė, t.y. kaip uostas sugeba sugyventi su miestu; dar – talentai ir verslo bendruomenė, kuri gali telkti, plėsti galimybes, atvežti potencialą“, – sakė Europos Komisijos narys.
IQ forumą rengė Klaipėdos ekonomikos plėtros agentūra „Klaipėda ID“ ir žurnalas IQ, konferencijos partneriai yra Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Inovacijų agentūra ir Lietuvos bankas.
Renginio įrašą galite pamatyti čia: https://www.youtube.com/watch?v=mKsOUnl77JU.