Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Nuo pat ryto jau antrą dieną plaukia žmonės į Nemuno salą, kur penktadienį „Žalgirio“ arenoje prasidėjo iki sekmadienio vakaro truksianti tradicinė, jau dešimtoji, paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Ją surengė „Ekspozicijų centras“ drauge su Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija bei Lietuvos pramonininkų konfederacija.
ELTA pranešė, kurie iš parodai pristatytų produktų pripažinti 2018-ųjų gaminiais, pelnydami gamintojams aukso medalius bei diplomus. Po geriausių gamintojų apdovanojimo ceremonijos pusę tūkstančio žmonių talpinančiame arenos Amfiteatre surengti debatai „Kiek vietos po Lietuvos saule liks smulkiam ir vidutiniam verslui?“, į kuriuos aktyviai įsitraukė tiek gamintojai, tiek jų produktų vartotojai.
„Smagu, kad žmonės renkasi į parodą ir domisi lietuviška produkcija. Gera matyti, kai ji vis labiau populiarėja. Manau, kūryba - pagrindinis komponentas, jei norim kalbėti apie lietuvišką produktą. O vienas iš pilietiškumo lygmenų kuriančiam žmogui yra žinojimas: mano pareiga - kurti, gaminti. Pilietiškumas yra ir lietuviškos produkcijos vartojimas.
Diskusijose, kurių daugybė bus parodoje bei jai pasibaigus, manyčiau, reikia mažiau romantizmo, bet daugiau žinojimo, kad kuriantis, gaminantis verslas, padedant valdžiai, turi augti. Kartu reikia skatinti žmones vis dažniau vartoti lietuvišką produkciją“, - arenos Amfiteatre kalbėjo žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
Jo kolega - ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, nors buvo įrašytas į debatų dalyvių sąrašą, juose nepasirodė dėl ligos, o kitas kviestinis debatų dalyvis - Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kaip skelbė jo oficiali darbotvarkė, penktadienį atostogavo. Tad ir negalėjo girdėti, kaip Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis gyrė Kauną, pavadinęs jį „lietuviško verslo lopšiu“. Ir tokiu verslo lopšiu, jo teigimu, Kaunas bus ir ateityje. Tai kaip tik parodo ekspozicija arenoje. Tradicinėje parodoje dalyvių bei eksponatų kasmet vis daugiau. Gerai lietuviškus produktus vertinančių parodos lankytojų - minios.
„Nestokokim idėjų, nebijokim kurti, drąsiai pasirinkime naujoves ir tik su jomis galime konkuruoti pasaulyje“, - sakė R. Dargis, neabejodamas, kad lietuviškai produkcijai, tarp kurios gamintojų daugiausia yra smulkaus bei vidutinio verslų atstovų, tikrai atsivers vis platesnės perspektyvos.
Didžiausioje Baltijos šalyse arenoje surengtuose debatuose dalyvavo daugiau svarbių Lietuvai asmenybių, įmonių vadovų, vieno iš komercinių bankų, aukštojo mokslo atstovų. Kai kurie jų pabrėžė, kad „Lietuva turi verslumo geną“, tačiau pastaruoju metu verslas susiduria su darbo jėgos trūkumu, emigracija bei kitais iššūkiais. Kai kas verslą dabar gąsdina ir „cikliškai pasikartojančių krizių nuojauta“.
„Na, taip, pagal dešimties metų ciklą, galima krizės tikėtis, bet, jei ji Europoje ir kils, akivaizdu, jog dabar situacija - žymiai kitokia, nei buvo per 2008-ųjų krizę. Todėl galima krizė bus švelnesnė nei prieš 10 metų“, - kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas R. Dargis.
Tiek jis, tiek kiti debatų dalyviai pabrėžė ne vien Lietuvai būdingą tendenciją, kai jaunimas labiau linkęs rinktis ne verslus, bet „valdiškus darbus“, nemaža dalis jaunuolių nori iš karto, po mokyklos, emigruoti. Tačiau panašių tendencijų pastebima ir kitose Europos šalyse, netgi tokiose ekonomiškai išsivysčiusiose kaip Danija. Tad norint ekonomikos augimo, reikia dėmesį kreipti ne tik į finansų rinką, bet ir į švietimą. Tačiau, kaip teigė diskutavę parodos dalyviai, Lietuva net neturi metodikos, kaip mokyti jaunus žmones verslumo, skatinti novatoriškumą. Juolab mažai kas mūsų šalyje tiki, kad tai pradėti reikia jau nuo darželio, vėliau tęsti mokykloje, kad vėliau kryptingai būtų siekiama panaudoti kūrybai „šeimoje turimą ar švietimo įstaigoje įgytą verslumo geną“.
„Optimistiškai nuteikia tai, kad šioje salėje yra jaunimo - studentų, moksleivių, o tai reiškia, kad jaunus žmones verslumas domina, tai jiems rūpi. Jei kūrybiškumą, kaip Norvegijoje, pradėsime ugdyti bei skatinti nuo mokyklos, darželio, neabejotinai į aukštąją mokyklą ateis kur kas daugiau nei dabar kūrybiškų žmonių“, - įsitikinusi Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vykdomoji direktorė ir Kauno miesto tarybos narė Edita Gudišauskienė.
Vienų debatuose dalyvavusių verslininkų pastebėjimu, „stambių prekybos centrų uzurpuota rinka“ bei „konkurencijos „prievaizdų“ nusiteikimas „dirbti tik oligopoliniam verslui“, taip pat kliūtys gauti kreditų smulkųjį verslą pasmerkia susinaikinimui. Tačiau kitų verslo atstovų nuomone, reikia „ieškoti gaminti tai, ko kiti ir negamina, ir nesiūlo“. Tuomet nesunku bus įsitikinti, kad geriau sekasi tiems, kurie „ateina į rinką ne su nukopijuota, bet su originalia, kitokia idėja“.
Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis siūlė „jaunimui, kreipiančiam žvilgsnius į Vakarus, emigruoti į Vakarų Lietuvą“ ir sakė: „Norint susigrąžinti emigrantus, reikia darbo vietų, valdžios geranoriško požiūrio, gerų darželių, mokyklų. Svarbu ir vaikų užimtumas, reikšmingi visi geri pavyzdžiai, iš kurių jaunimas mokytųsi ruoštis gyvenimui“.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas vardino, kas rajone padaryta skatinant smulkųjį bei vidutinį verslą. Tai - ir galimybė jį pradedant keletą metų nemokėti dalies mokesčių, jei verslo įmonėje bent pusė dirbančiųjų - Kauno rajono gyventojai.
„Kauno rajone dabar turime daugiau nei 3200 įmonių, net 96 procentai jų - smulkaus ir vidutinio verslo. Džiaugiuosi, kad pakaunės kraštas integravosi į regiono, visos Lietuvos verslininkų šeimą ir gali pristatyti save tokioje svarbioje parodoje, kaip ši. Džiaugiuosi, kad Kauno rajone pagamintus produktus puikiai vertina ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių, kurias šie produktai pasiekia, pirkėjai. Bet negalima nutylėti ir to, kad pastaraisiais metais savivaldai vis daugiau deleguojama funkcijų. Mes esame vykdytojai, o pasitikėjimo, savarankiškumo lieka vis mažiau ir mažiau. Tai apriboja ir savivaldos galimybes gerinti infrastruktūrą, kurti palankią verslui aplinką“, - kalbėjo Kauno rajono savivaldybės vadovas.
Nuskambėjo debatuose ir kritinių pastebėjimų, kuriuos išklausęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas R. Dargis pasakė: „Nesutinku su tais, kurie kalba, kad Lietuva - „neįvykusi valstybė“, ir kaip pavyzdį mini žemės ūkį. Bet nutyli, kokį neefektyvų mes jį paveldėjome, kai žemės ūkyje žmonių buvo daug, tačiau nenašiai dirbančių. Situacija tikrai dabar jau kitokia. Galiu pasakyti, kad žemės ūkio produkcijos perdirbėjai, gamintojai užkariavo savo vietą po saule. Štai pavyzdys - Marijampolės bendrovė „Mantinga“, kepanti duoną ir savo produkciją realizuojanti net 35-ose pasaulio šalyse. Kas tai - nesėkmės valstybės istorija? Jokiu būdu ne.
Esu įsitikinęs, kad daugelį neskatinančių eiti pirmyn iššūkių tiek verslo, tiek kitų sričių atstovai Lietuvoje patiriame dėl to, kad trūksta lyderių, kurie galėtų konkuruoti idėjomis, bet ne pasirodymais. Kalbu taip, nes pasigendu politikoj lyderystės. Iš to kyla daugelis draudimų, suvaržymų, stalčiuose „laidojamų“ popierinių strategijų. Kalbam apie švietimo reformą, bet iki šiol neturim metodikos, kaip ruošti naujus mokytojus. Klausimų kyla ir dėl bendro naratyvo, elito nusiteikimo turėti stiprią valstybę“, - savo nuomonę dėstė pramonininkų organizacijos vadovas.
Pasak Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidento Jono Guzavičiaus, iki šiol per devynerius parodos gyvavimo metus „Rinkis prekę lietuvišką“ aplankė daugiau nei 300 tūkstančių lankytojų. Pirmą kartą tokia paroda buvo surengta Vilniuje, vėliau, kad būtų prieinamesnė įvairių šalies vietovių gamintojams ir lankytojams, persikėlė į Lietuvos vidurį - Kauną.
„Tikimės, kad 2018-ųjų paroda sumuš visus ankstesnių metų rekordus, ir lankytojų joje tikrai turėsime gerokai daugiau nei 30 tūkstančių“, - šeštadienį, atkreipdamas dėmesį į netrumpą žmonių, norinčių patekti į parodą, eilę, naujienų agentūrai ELTA sakė J. Guzavičius.
ELTA