Šis tekstas – atsakymas į neseniai viešai publikuotą komentarą, kuriame verslo atstovai vadinami oligarchais, kaltinami slaptais susitarimais, noru permesti naštą ant silpniausiųjų pečių, o kai kurie mokesčių pasiūlymai – esą palaikomi ir stumiami paties verslo. Tokia pozicija ne tik absurdiška – ji sąmoningai klaidinanti. Tad atsakymas būtinas. Kai viešoje diskusijoje apie mokesčių reformą pradeda skambėti Rusiją primenančių etikečių klijavimas, supranti, kad siekiama nebe diskutuoti, o kiršinti. „Oligarchai“ Lietuvoje? Jei verslininkas, kuris kuria darbo vietas, moka mokesčius, investuoja Lietuvoje ir atvirai diskutuoja apie mokesčių politiką, jau vadinamas oligarchu – vadinasi, išsigandome ne galios, o argumentų. Oligarchas – tai asmuo, turintis ne tik turtą, bet ir neteisėtą ar neskaidrią politinę įtaką. Būtent taip šį terminą apibrėžia tarptautiniai šaltiniai, ir netikiu, kad mūsų profesoriai to nežinotų. Lietuvoje gi jis dažnai naudojamas tiesiog kaip patogus būdas