PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2019 m. Liepos 5 d. 13:57

Kodėl nuo visuomenės slepiama tabako gaminių sudėtis?

Vilnius

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt


90305

Rūkaliai perka cigaretes ir kitus tabako gaminius, bet nelabai domisi, ką iš tikrųjų vartoja. Tačiau jeigu jie pradėtų tuo domėtis, susidurtų su sunkumais.

Nuo 2016 m. Lietuvoje panaikintas reikalavimas ant cigarečių ir kitų tabako gaminių pakuočių nurodyti kenksmingų medžiagų kiekį. Tabako vartotojai, priėję prie prekystalio, dabar mato tik skirtingus pakuočių dizainus, formas, kainas ir dramatiškus įspėjimus apie žalą sveikatai, tačiau nėra jokios informacijos apie sudėtį.

Informacija apie tabako sudėtyje esančias medžiagas buvo paslėpta remiantis naujais Europos Parlamento ir Tarybos reikalavimais. Naujų mokslinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad ant cigarečių pakelių nurodomi dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekiai klaidina vartotojus, nes sukuria iliuziją, jog vienos cigaretės yra mažiau kenksmingos negu kitos.

Tyrimų išvadose taip pat teigiama, jog dideli kombinuoti įspėjimai apie galimą žalą sveikatai, kuriuos sudaro tekstinis įspėjimas ir spalvota nuotrauka, yra veiksmingesni nei įspėjimai, kuriuos sudaro vien tekstas.

Tačiau tabako gaminių sudėtis tapo mįsle – niekas nežino, kas konkrečiai parduodama, bet nemaža visuomenės dalis tai vis vien vartoja.

Portalas Alfa.lt pamėgino išsiaiškinti, ar galima sužinoti, kas yra Lietuvos rinkoje parduodamų tabako gaminių sudėtyje ir kuo skiriasi pigiausios cigaretės nuo brangiausių.

Tabako pramonę kaltina sąmokslais

Nacionalinės tabako ir kontrolės koalicijos prezidentė Nijolė Goštautaitė-Midttun paaiškino, jog rūkant skirtingus tabako gaminius nėra mažesnio blogio. Jos teigimu, nėra prasmės nurodyti tikslaus medžiagų kiekio, nes bet koks jų kiekis didina vėžio ir širdies kraujagyslių ligų riziką.

„Gali būti netgi taip, jog ten, kur dervų mažiau, jų sudėtis gali būti pavojingesnė. Nėra jokių įrodymų, kad nurodytas mažesnis dervų, monoksido arba kitų medžiagų kiekis reiškia mažesnį pavojų sveikatai. Tinkamesnis pasirinkimas – dabar esantys vaizdiniai įspėjimai, pabrėžiantys tabako keliamą žalą. Šios informacijos pakanka.

Nesvarbu, ar tai natūralus, ar nenatūralus tabakas, tos medžiagos yra pavojingos. Natūralus tabakas sukelia priklausomybę, kaip ir nikotinu apipurkštas popierius. Tabako natūralumas nesumažina jo sukeliamos rizikos“, – patikino N. Goštautaitė-Midttun.

Paklausta, ar yra skirtumas tarp pigiausių ir brangiausių cigarečių, ji atsakė, kad nebūtinai.

„Cigarečių pakelio kainą visų pirma sudaro mokesčiai, o po to – prekės ženklas. Žmonės renkasi mokėti už prekės ženklą, nepaisant to, kad sudėtis gali būti visiškai tokia pat“, – teigė N. Goštautaitė-Midttun.

Pašnekovė metė kaltinimus tabako pramonei, esą ši ilgai vengė nurodyti visus savo gaminių ingredientus ir slėpė jų poveikį bei tikslą. Jos teigimu, remiantis Tabako gaminių direktyvos reikalavimais, pramonė privalo deklaruoti tikslią savo gaminių sudėtį, bet ne viešai, o valstybinėms institucijoms, kurių galimybės patikrinti atitikimą, anot moters, yra gana ribotos.

„Jie norėtų nurodyti kai kurių ingredientų, pavyzdžiui, dervų, kiekį, nors ši informacija mažai vertinga, ir vengia skelbti viską, kas ten yra dedama. Daug dešimtmečių šią informaciją pramonė teikė selektyviai. Visą tą laiką jie maustė žmones, slėpė, jog cigaretės gaminamos tokiais būdais ir su papildomais priedais, kurie sukelia didesnę priklausomybę.

Pavyzdžiui, mentolio medžiagos, suteikiančios mėtinį poskonį, – tai priedas, skirtas tam, kad žmogus nejaustų nemalonaus pojūčio įkvėpdamas dūmų ir galėtų jų įkvėpti giliau į plaučius. Tokiu būdu pasisavinamas didesnis kiekis kenksmingų medžiagų ir prie jų labiau priprantama.

Šių ir kitų papildomų ingredientų dedama tam, kad žmonės vartotų daugiau, o ne mažiau. Tabako pramonės išslaptinti dokumentai JAV atskleidė, kad tai buvo daroma tikslingai“, – tvirtino N. Goštautaitė-Midttun.

Ji tikisi, jog tabako kontrabandą ir vartojimo paplitimą mažins nuo šių metų gegužės mėnesio Lietuvoje įsigaliojusi tabako gaminių atsekamumo sistema.

„Naujausi gyvensenos tyrimai rodo, kad Lietuvoje tarp suaugusiųjų ir nepilnamečių mažėja tradicinių cigarečių rūkymas. Prie to reikšmingai prisidėjo šalyje įgyvendinamos tinkamos tabako kontrolės priemonės“, – teigė pašnekovė.

Sudėtis saugoma lyg valstybinė paslaptis

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) informavo, jog Lietuvoje parduodamų tabako gaminių sudėtis tiriama Klaipėdoje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro laboratorijoje.

Parduodamose cigaretėse didžiausi leidžiamieji išsiskiriančių medžiagų kiekiai neturi viršyti: dervų – 10 mg, nikotino – 1 mg, anglies monoksido – 10 mg vienoje cigaretėje.

Tarnybos teigimu, siekdama nustatyti kitas rūkant išsiskiriančias medžiagas, Sveikatos apsaugos ministerija turi teisę atlikti papildomus cheminius tyrimus.

VVTAT atsakė, jog informacija apie tabako gaminius yra skelbiama Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) tinklalapyje, paspaudus nuorodą „Gamintojų ir importuotojų pranešimai apie tabako gaminių sudedamąsias dalis ir išsiskiriančias medžiagas“.

Paspaudus šią nuorodą, atidaromas „Excel“ programos failas, kuriame pateikiama lentelė su Lietuvos rinkai teikiamų tabako gaminių sąrašu. Tačiau jame apie tabako gaminių sudedamąsias dalis ir išsiskiriančias medžiagas jokios informacijos nėra.

NTAKD informavo, jog tabako gaminių gamintojai ir importuotojai privalo teikti informaciją apie tabako gaminių sudėtį Europos Komisijos bendrajam registravimo portalui EU-CEG, tačiau pagal ES direktyvas visos šalys narės privalo apsaugoti tabako produktų komercinę (gamybinę) paslaptį.

Dabar Europos Komisija vykdo projektą, kurio metu bus nustatyta, kokia informacija yra skelbtina visuomenei, o kuri liks konfidenciali. NTAKD patvirtino, jog priėmus sprendimą paviešinti tabako gaminių sudėtį duomenys bus paskelbti šio departamento interneto svetainėje.

Cigarečių kokybė nepriklauso nuo kainos

Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos direktorius Arnas Neverauskas užtikrino, kad tabako gaminių sudėties kontrolė yra valstybės rankose, ir pabrėžė, jog sudėties ženklinimas nuo pakuočių dingo Europos Komisijos, o ne gamintojų sprendimu.

„Atnaujinta Tabako gaminių direktyva ir Tabako kontrolės įstatymas numato medžiagų skaičius, kokios jų maksimalios išraiškos gali būti tabako gaminiuose. Gaminiai tiekiami rinkai tik gavus visus reikiamus leidimus. Neabejoju, jog vykdančiosios institucijos vykdo laboratorinius tyrimus ir viską vertina.

Tabako kontrolės įstatymas numato labai aiškią seką, kaip gaminys yra reguliuojamas. Nedrįsčiau abejoti, jog kontrolės funkcijos vertinamos labai rimtai“, – teigė A. Neverauskas.

Tabako pramonės atstovui taip pat buvo užduotas klausimas, koks skirtumas tarp pigiausių ir brangiausių cigarečių.

„Tabako gamintojai turi savo prekės ženklus, jie yra atsiradę ne per kelerius metus, o per ilgą laikotarpį. Į prekės ženklo įvaizdžio kūrimą buvo investuojamos atitinkamos lėšos ir tokiais pagrindais tie gaminiai yra atskiriami. Taigi, atsakant į šį klausimą, esmė sukasi ne per sveikatos prizmę“, – sakė A. Neverauskas.

Alfa.lt

14348970-1250132908350986-623096437-n.jpg