R. Skyrienė siūlys kelti NPD taikymo laiptelį: uždirbantieji 2–3 tūkst. eurų likę nuskriausti

Lietuva

BNS / Fotobankas nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA

263966

Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sako, kad net jeigu Finansų ministerijos pristatytas mokesčių paketas būtų priimtas toks, koks yra dabar, sąlygos verslui Lietuvoje pagerėtų.

„Tai, kas pasiūlyta – gerai, bet iš kitos pusės, progresyvumas dividendams bei kitoms pajamoms – nežinau, ar pridės pliusų. Nepalankiai atrodo ir dėl individualios veiklos“, – paketo minusus interviu Eltai vardijo ji.

R. Skyrienė atskleidė, kad Vyriausybei ketina siūlyti peržiūrėti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) formulę.

„Dabar tai yra iki tam tikrų pajamų ir jau kiek metų tas laiptelis nebuvo pakeltas. Minimali mėnesinė alga augo, o atrodo, kad jauni specialistai, ką tik baigę, gaunantis 2 ar 3 tūkst. eurų „popieriuje“ – jiems nebetaikomas NPD“, – sakė ji.

Pašnekovė taip pat teigiamai atsiliepė apie pasiūlymą įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį.

„Siūlomas NT mokestis yra daug logiškesnis nei dabartinis, kuris yra pajuoka“, – sakė R. Skyrienė.

– Feisbuke rašėte, kad Finansų ministerija atsižvelgė į daugelį „Investors` Forum“ pasiūlymų. Ar galėtumėte konkrečiau įvardinti, ką turėjote omenyje?

– Mes labiausiai domimės investicine plėtra, Lietuvos patrauklumu. Daugelis mūsų plėtrą planuojančių narių jau klausė prieš tai – kaip bus, kaip skaičiuoti, ar bus ta investicinė lengvata pratęsta, ar nebus. Ji galioja tik šiemet, todėl labai nudžiugome, kai pamatėme, kad Vyriausybės planuose yra galiojimo pratęsimas. Investuojant, ypač į didelius projektus, labai svarbus tas apibrėžtumas, jau geriau žinoti, net jei ir nebūtų lengvatos.

Galvojame, galbūt galėtų ji būti praplėsta – ir į gamybinius pastatus, bet nežinau, ar atsižvelgs į tai, nes paraleliai valstybė teikia momentinio nusidėvėjimo pasiūlymą.

Taip pat siūlysime Vyriausybei daugiau atsigręžti į žaliąjį kursą, galbūt įvesti tam tikrų išlygų keičiant vieną ar kitą įrengimą į žaliąjį. Tai galėtų būti tos investicinės lengvatos dalis. Lygiai taip pat kalbant apie momentinį nusidėvėjimą. Toks vaizdas, kad ką nusipirksi, nusidėvėsi ir viskas – reikia daugiau akcentuoti žaliojo kurso kryptį.

Kitas mūsų „amžinas“ pasiūlymas buvo, kodėl progresiniu 32 proc. tarifu apmokestinami aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Įmonių vadovai, investuotojai klausia, kodėl Lietuva, deklaruodama, kad jai reikia aukštą vertę kuriančių žmonių, talentų, tuo pačiu tiems talentams uždeda tokį tarifą, kurio nemoka jokie kiti mokesčių mokėtojai.

Malonu, kad į tai atsižvelgė. Pajamos nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) bus 25 proc. apmokestinamos, o nuo 120 VDU – 27 proc. Tikrai darbo jėgos kaštai pamažės tokio kalibro darbuotojams.

Tačiau taip pat atsiranda progresiniai tarifai, apimant ir kitas pajamas. Paprastai tokie žmonės linkę investuoti, o tarptautinės įmonės sudaro galimybę per opcionus įsigyti jų akcijų. Dėl to dar truputį abejojame, ar dabar tikrai laikas apmokestinti kapitalo prieaugį, dividendus. Reikėtų dar pasidomėti, kaip kitos Baltijos šalys, Lenkija tuos dalykus apmokestina. Galbūt dividendams reikėtų kilstelėti 120 VDU laiptelį, pavyzdžiui, iki 200 VDU.

Dėl automobilių ir CO2 emisijos – sveikintinas pasiūlymas. Tai paskatins įsigyti elektromobilius, tačiau praktikai pastebi, kad gali kilti problemų, jei bus taikoma ir eksploatacijai. Čia ir mokesčių inspektoriams, ir buhalteriams gali sudaryti daug problemų.

Investicinė sąskaita buvo mūsų pasiūlymas jau kokius 5 metus. Apie tai kalbėjome, kapitalo rinkų dalyviai irgi labai palaikė. Tačiau uždėtas 10 tūkst. eurų limitas atrodo labai neadekvatus. Mes tikrai siūlysime, kad Vyriausybė galvotų ir netaikytų to limito.

– Pati ministerija įvardija, kad investicijas skatins 5 metams pratęsiama filmų gamybos lengvata, pokyčiais dėl opcionų. Pritariate tam?

– Filmų lengvata prisidėjo ne tik investicijoms – susikūrė visas klasteris. Įsivaizduokite, kiek aplink filmų kūrimą susikūrė verslų, kurie aptarnauja, rengia, maitina ir t. t. Manome, kad ta lengvata tikrai pasiteisino. Be to, ji neša Lietuvos „vėliavą“, žinomumą. Tai netiesioginė nauda. Pažiūrėkite, kiek filmų, serialų – kuriuose galima atpažinti Vilniaus gatves. Tai sveikiname.

Sveikiname ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lengvatos, „Innovation box“ (angl. inovacijų dėžutės) pratęsimą ir raginame keisti procedūras, kad tos lengvatos neliktų tik popieriuje.

Dėl opcionų dar turėsime pasiūlymų. Dėl ribojimų – dar reikia padaryti patrauklesniu, pažiūrėti, kaip Latvijoje ir Estijoje yra.

– Dar siūloma skatinti smulkųjį verslą: greitesnis ilgalaikio turto nusidėvėjimas, 5 proc. pelno mokesčio tarifas iki 300 tūkst. eurų apyvartos (nebelieka darbuotojų skaičiaus apribojimo), avansinio pelno mokesčio mokėjimo ribos padidinimas nuo 300 iki 500 tūkst. eurų, PVM ribos – nuo 45 iki 55 tūkst. eurų. Ar šiems pasiūlymams turite pastabų?

– Daugumai pritariame. Tik kalbant apie 5 proc. tarifą, galiu pastebėti, kad tie „laiptai“ kartais riboja augimą. Tada įmonės stengiasi neviršyti 300 tūkst. eurų. Gal būtų galima tą ribą aukščiau kelti, bet gerai, kad darbuotojų skaičiaus apribojimas nuimtas.

Dar yra administravimo palengvinimas smulkesniam verslui – deklaruoji sąskaitą, iš kurios vykdai verslą ir tau žymiai paprasčiau su visomis deklaracijomis. Dėl PVM irgi visada sakėme, kad riba gali būti didesnė.

– Kalbant apie smulkiojo verslininko sąskaita ir jei tikrai būtų lengviau tvarkyti apskaitą, gal galima sutikti su pasiūlymais dėl individualios veiklos apmokestinimo? T. y. dėl prezumpcinių išlaidų nereikėtų ginčytis?

– Iš mokesčių administravimo pusės daug paprasčiau, kai yra taikomos prezumpcinės išlaidos. Manau, kad ir tiems „individualistams“ geriau. Kai kurie jų apskritai nelabai gaudosi finansiniuose dalykuose. Jei jiems dar reikėtų skaičiuoti leidžiamas atimti išlaidas, tikrai tai būtų sudėtinga.

Kai kas siūlo, kad nuo PVM limito dydžio reikėtų reikalauti pateikti konkrečias išlaidas, bet vėlgi, čia susiduriame su administravimu. Dar nesame iki galo išdiskutavę, kaip yra geriau.

Jei galvojame, kad individualiai save įdarbinantis yra darbdavys, kodėl jam leidžiami atskaitymai netaikomi tokie patys, kaip verslui? Dauguma jų dirba iš savo namų, kažkokį nusidėvėjimą irgi galėtų atidėti? Yra niuansų, kuriuos reikėtų apsvarstyti.

Tačiau iš esmės neturėtų būti vienodai apmokestinami – tai mes suprantame. Negali visiškai vienodai darbo santykiai ir darbo veikla būti apmokestinama. Be to, taip nėra niekur, kad būtų vienodi mokesčiai. Taip drastiškai daug keliamas apmokestinimas – tai neramina.

– Kitas didelis klausimas yra nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Ką apie jį manote?

– Kiek girdėjau, mes vieninteliai iš asociacijų jį palaikome. Kad turi būti visuotinis mokestinis, plati bazė, nedidelis tarifas. Visi suprantame, kad tai būtų papildomos pajamos savivaldai. Iš tų lėšų galėtų būti gerinama aplinka, tiesiamos gatvės, kažkokia infrastruktūra.

Ką norime pasakyti – pamirškime tas sovietines lengvatas. To neapmokestiname, to neapmokestiname. Profsąjungų turto neapmokestiname, laidojimo namų neapmokestiname, savivaldos galų gale, o kuo jie kitokie?

O dėl gyventojų – vidutinė vertė kaip neapmokestinamas minimumas nepalies labai žmonių, kurių NT nėra brangus. Jie greičiausiai ir nemokės, o tie, kurie naudojasi brangesniais, geresnėje vietovėje esančiais pastatais – kiek pamenu iš projekto, galimas atidėjimas iki savininko pasikeitimo.

Jei esu pensininkas ir gyvenu dideliame prabangiame bute Senamiestyje, jo vertė didesnė nei Fabijoniškių buto, tai natūralu, kad jei neįgaliu sumokėti, sakysiu vaikams, kad padėtų, arba atidėsiu, kol pereis jiems. Norės, sumokės. Iš esmės, mes daugiau pastabų NT mokesčiui neturime.

Tik tiek, kad dabar 3 proc. turėtų būti taikomi, kaip nusprendžia savivaldybė tiems, kas tikrai neprižiūri turto, kuris apleistas, nieko nevyksta, nieko nedaro. Tada galima taikyti didesnį tarifą, kad paskatintų parduoti tiems, kas turi lėšų, arba mokėti didesnius mokesčius. Tačiau dažnai savivaldybė tuos didesnius tarifus taiko ir tokiems objektams, kaip pavyzdžiui vėjo jėgainės. Tai labai keistai atrodo deklaruojant, kad einame žalio kurso kryptimi.

– Viskas atrodytų logiška, kodėl tuomet esate bene vieninteliai palaikantys NT mokestį?

– Toks vaizdas, kad visi iškart pradeda savo skaičiuoti. Ką aš turėsiu sumokėti? Kodėl turėčiau sumokėti? Dabar atimu 150 tūkst. eurų (dar žmonos 150 tūkst. eurų) ir praktiškai niekas nebemoka. Labai dažnai žmonės pagal save vertina.

Keli žmonės sumoka didelius mokesčius. Tai tie, kurie turi visą savo turtą „ant savęs“, o nėra išdalinę močiutėms, tėveliams ir pan. užrašę. Man atrodo siūlomas NT mokestis yra daug logiškesnis nei dabartinis, kuris yra pajuoka.

– Gal jau galėtumėte kažką pasakyti, ką siūlysite nuo „Investor`s Forum“ ministerijai?

– Turime ekspertinę mokesčių grupę ir dalį pasiūlymų jau pasakiau. Dar pagalvojau, kad dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo yra: dabar tai yra iki tam tikrų pajamų ir jau kiek metų tas laiptelis nebuvo pakeltas.

Minimali mėnesinė alga augo, o atrodo, kad jauni specialistai, ką tik baigę, gaunantis 2 ar 3 tūkst. eurų „popieriuje“ – jiems nebetaikomas NPD. Tačiau viskas jau pasislinkę. Mes galvojame, kad ta grupė liko kažkiek nuskriausta. Galvojame pasiūlyti NPD formulę peržiūrėti.

– Apibendrinant, jei paketas būtų priimtas toks, koks yra dabar, ar pagerėtų sąlygos verslui?

– Buvo labai gražus pateikimas – juk lengvatos jau yra, o siūlomas tik jų pratęsimas. Jie pateikia kaip kažką naujo, labai vertingo. Visa kita buvo apie mokesčių padidinimą.

Bet iš investuotojų pusės, tai taip, visi pratęsimai yra gerai. Esant tokioms globalioms sąlygoms, to patrauklumo reikia kuo daugiau.

Ne dėl mokesčių ateina investuotojai į Lietuvą, bet kuo ta sistema aiškesnė, labiau nuspėjama, tuo ji patrauklesnė. Žinoma, pirmoje vietoje yra talentai, todėl ir visi mūsų pasiūlymai buvo dėl talentų, dėl mokesčių mažinimo jiems.

Tai, kas pasiūlyta – gerai, bet iš kitos pusės, progresyvumas dividendams bei kitoms pajamoms – nežinau, ar pridės pliusų.

Nepalankiai atrodo ir dėl individualios veiklos. Bet yra taip, kad kai kas naudojasi tuo arbitražu. Ateina į tą patį biurą, prie to paties stalo atsisėda.

Vienas dirba su darbo užmokesčiu, kitas – individualia veikla. Taip neturėtų būti.

Suprantu, kad ir įmonė gali dalį žmonių pasamdyti tam tikram projektui, laikinam dalykui, bet kai įdarbinama ir naudojamasi tuo arbitražu, tai nėra gerai. Bet ar dėl to reikia visiems didinti mokesčius ir taip drastiškai? Čia klausimas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt