Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Parkavimas Vilniuje gali brangti / ELTA
Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA.LT
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė „laisvietė“ Erika Kuročkina teigia, kad pakeitimus palaikytų, bet reiktų nuspręsti, kam šios lėšos yra skiriamos ir kaip paskatinti sostinės gyventojus ir svečius persėsti prie viešojo transporto.
Tuo metu tarybos narys, opozicijos lyderis Artūras Zuokas išreiškė nepasitenkinimą tokiais siūlymais, tvirtindamas, kad kainų kėlimas yra nepagrįstas, bei yra tik banalus bandymas didinti miesto biudžetą.
JUDU: taikomi rinkliavos dydžiai neatitinka ekonominės situacijos
Kaip aiškina JUDU Judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius, tokie pokyčiai reikalingi norint sulyginti, kiek vilniečių keliauja asmeniniais automobiliais ir viešuoju transportu. Taip pat, anot jo, esami mokesčiai keisti seniai, jie nebeatitinka ekonominės situacijos ir nemažina stovėjimo vietų užimtumo.
„Vilniaus savivaldybės taryba yra patvirtinusi Darnaus judumo planą. Jame keliamas ambicingas tikslas – siekti, kad 2030 metais kelionės automobiliais, viešuoju transportu ir pėsčiomis sudarytų maždaug lygias dalis. Šiuo metu pėsčiomis ir viešuoju transportu kelionės sudaro po maždaug ketvirtadalį visų kelionių mieste, o automobiliu vyksta kas antra gyventojų kelionė“, – komentavo J. Damidavičius.
„Smarkiai kitus kelionių būdus lenkiantis kelionių automobiliu skaičius lemia itin didelį poreikį parkavimo vietoms, ypač centrinėje miesto dalyje. Didelėje dalyje šiuo metu apmokestintų parkavimo vietų užimtumas siekia 85 proc. ir daugiau (...). Esamas rinkliavos dydis nepadeda spręsti šios problemos – žaliosios ir geltonosios zonų tarifai nebuvo peržiūrėti ir keisti nuo 2005 metų, o mėlynosios ir raudonosios – nuo 2017 metų“, – pabrėžia jis.
Anot JUDU atstovo, Vilniuje parkavimo kainos – vienos mažiausių visoje Europoje, net lyginant su kitomis Baltijos šalimis. Anot jo, net aukščiausios dabartinės Vilniaus parkavimo kainos – 2,5 euro už valandą, yra dvigubai mažesnės nei Rygoje – kur siekia 5 eurus ar Taline – 6 eurai už val.
„Vilniuje parkavimo kainos yra vienos prieinamiausių Europos Sąjungoje. Pigiausios zonos įkainis yra pats mažiausias tarp ES sostinių, o brangiausios zonos kaina taip pat išlieka viena iš mažiausių“, – tvirtina jis.
Savivaldybės įmonės duomenimis, Rygoje ir Taline mažiausi įkainiai už parkavimo valandą siekia 1 eurą, o Vilniuje – 0,3 euro. 1 eurą siekiantis parkavimo įkainis taikomas ir Varšuvoje, nors šalies gyventojams tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis – mažesnė nei Lietuvoje.
Sklindant informacijai, kad siekiama įvesti „baltąsias zonas“ J. Damidavičius tvirtina – jos egzistavo ir anksčiau, bet norima kurti galimybę jas apmokestinti. Jis pabrėžia, kad tai vietinių bendruomenių sprendimas, skirtas sumažinti nepageidaujamų automobilių kiekį.
„Kalbant apie baltąsias zonas – jos visada buvo, tai visa Vilniaus miesto teritorija, kuri nėra pažymėta kitos spalvos zona. Šiuo pokyčiu vietinėms bendruomenėms bus suteikta galimybė apmokestinti stovėjimo vietas kiemuose – baltosiose zonose, taikant 0,2 Eur. mokestį. Tai padės gyventojams patogiau naudotis stovėjimo vietomis šalia namų ir sumažins nepageidaujamų automobilių kiekį kiemuose. Gyventojai šioje zonoje galės išsiimti leidimus: pirmas leidimas nieko nekainuos, antras leidimas per mėnesį kainuotų 6 eurus“, – aiškina J. Damidavičius.
E. Kuročkina: peržiūrėti įkainius būtina, bet turime nuspręsti, kur bus nukreiptos lėšos
E. Kuročkina palaiko įkainių peržiūrą, bet tvirtina, kad kyla klausimų dėl lėšų nukreipimo. Anot jos, norint didinti kainas reiktų tiksliai nuspręsti kokiai infrastruktūrai būtų skiriami papildomi finansai.
„Jeigu mes didiname įkainius, tai turime suprasti, kur bus nukreiptos lėšos, į kokius miesto gerinimo projektus. Esame nusprendę, kad infrastruktūros grupės vadovas pateiks šią informaciją ir projekcijas. Nes buvo užsiminta ir apie dviračių takus, apie šaligatvius. Norėtųsi, kad jei taryba nuspręs padidinti įkainius, tos lėšos būtų tikslingai nukreiptos“, – komentavo ji.
Taip pat ji vertina ir idėją, leisti apmokestinti „baltąją zoną“. Anot jos, nors priemonė duotų naudos, kyla klausimų, kaip būtų užtikrinta jos kontrolė ir į kur būtų kreipiamos lėšos.
„Girdžiu nemažai kritikos dėl „baltosios zonos“. Į šią priemonę žiūriu gana pozityviai, nes ji bus nustatyta tik bendrijos sprendimu (...) Bet kyla klausimų, kokiu būdu miesto administracija galės užtikrinti „baltosios zonos“ kontrolę? Kaip jie sukontroliuos tinkamai, kad svečiai iš tikrųjų susimoka ir kaip mes jį nukreipsime? Ar arčiausiai gyventojų infrastruktūrai, žinant kiek problemų yra senos statybos namuose, jų kiemuose. Čia tikslingai susiplanuoti reikia“, – vertino ji.
Kai kuriems savivaldybės nariams kritikuojat projektą ir teigiant, kad jis nepateisinamas Vilniuje dėl viešojo transporto trūkumo, E. Kuročkina nemano, kad sostinei šiuo metu reikalingas metro ar tramvajus. Anot jos, jau nemažai investicijų yra skiriama viešam transportui, bet reikia skatinti visuomenę persėsti į jį.
„Reikia vertinti atsiperkamumą. Ar bus pakankamai gyventojų, kurie važiuos metro? Ar nebus tokio taško, kad reikės subsidijuoti metro? Tai šiai dienai galvoti apie tokius dalykus neverta“, – mąstė ji.
A. Zuokas: tai primityvus bandymas didinti miesto biudžetą
Politikas sukritikavo siekį padidinti automobilių dalinimosi platformų įkainių didinimus, kadangi tokios priemonės sumažina kamščių kiekį. Be to, anot jo, prie mažesnių kamščių prisideda ir požeminės aikštelės, kurių dabartinė miesto savivalda nevysto.
„Dar labiau nesuvokiamas valdančiųjų noras padidinti automobilių dalinimosi platformų „car-sharing” įkainius. Visada siekėme, kad automobilių dalinimosi paslaugos būtų įtrauktos į bendrą viešojo transporto sistemą ir taip padėtų spręsti transporto kamščių problemas“, – tvirtino politikas.
„Jas (kamščių problemas) padėtų spręsti ir požeminės stovėjimo aikštelės. Deja, nuo 2015 Vilniuje nepastatyta nė viena požeminė aikštelė miesto centrinėje dalyje, nors yra net statybų leidimai“, – paminėdamas, kad šiuo metu išduotas 500 vietų aikštelės leidimas prie Vilniaus operos ir baleto teatro, tvirtino jis.
A. Zuokas tvirtina, kad priėmus tokį siūlymą būtų naikinamas Vilniaus centro gyvybingumas, neigiamai paveikti verslai.
„Panašu, V. Benkunskas ne tik pamiršo savo pažadus, bet ir daro viską, kad iš miesto centro gyvybingumas išvis išnyktų. Užtenka pažiūrėti, kiek šiuo metu Senamiestyje uždarytų mažų parduotuvių ar kavinių. Kol miestas nepastato požeminių parkavimo aikštelių centre, gyventojams būtina pasiūlyti Europos miestuose taikomą praktiką nuo 20 vakaro iki 8 ryto netaikyti vietinės rinkliavos arba taikyti tik simbolinį mokestį“, – tvirtina A. Zuokas.
Kaip informuoja JUDU, šiuo metu siūloma, kad nuo 2025 m. liepos 1 d. įkainiai mėlynosiose sostinės zonose zonoje, dabar siekiantys 2,5 eurus už valandą, būtų didinami iki 4 eurų ir taikomi visą parą. Tuo metu raudonojoje zonoje siūloma didinti mokestį, taikomą pirmadieniais penktadieniais 8-22 val. nuo 1,5 iki 2,5 euro, Geltonoje zonoje nuo pirmadienio iki penktadienio įkainis palikus automobilį nuo 8 iki 20 val. augtų nuo 0,6 iki 1 euro, o žaliojoje – nuo 0,30 iki 0,50 euro už valandą pastačius automobilį pirmadienį-penktadienį tarp 8 ir 18 val.
Taip pat, anot savivaldybės įmonėms, pakeitimu pokyčiu vietinėms bendruomenėms bus suteikta galimybė apmokestinti stovėjimo vietas kiemuose – „baltosiose zonose“, taikant 0,2 euro mokestį.