Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Scanpix nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Daugiau nei pusė (58 proc.) šalies gyventojų pasitiki verslo įmonių teiginiais apie jų produktų ar paslaugų tvarumą. Šiuo metu 7 proc. šalies gyventojų nurodo, kad naudoja energiją iš atsinaujinančių šaltinių, o 3 proc. yra įsigiję netaršių transporto priemonių.
„Swedbank“ užsakymu atlikto KOG instituto tyrimo duomenimis, didesnė dalis šalies gyventojų (58 proc.) teigia, kad tvarumo terminas jiems yra žinomas. Tiesa, jam priskiriamos įvairios reikšmės. Dažniausiai jis siejamas su ilgaamžiškumu, patvarumu, draugiškumu aplinkai, kiek rečiau – su ekologija, patikimumu ar socialiniu atsakingumu.
Kasdieniame gyvenime tvarumas labiausiai susijęs su sąmoningu ir atsakingu vartojimu. Jis gali prasidėti nuo tokių mažų žingsnių kaip plastiko maišelio ir vienkartinio puodelio atsisakymas ar vietoje pagamintos ekologiškos produkcijos pirkimas ir apimti didesnių investicijų reikalaujančius sprendimus kaip saulės elektrinė ar elektromobilis.
Tyrimo duomenimis, tvarias prekes ir paslaugas reguliariai renkasi ketvirtadalis (23 proc.) šalies gyventojų, o dar maždaug trečdalis (31 proc.) tai nurodo darą retkarčiais.
Be to, nors tvarumo iniciatyvas šalies gyventojai iš esmės palaiko, jie tam neskuba skirti savo pinigų. Pavyzdžiui, renkantis pensijų fondą daugeliui kur kas aktualiau yra jo grąža ar valdymo mokesčiai negu tvarumo rodikliai. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad pagal aukštus tvarumo kriterijus investuojantys fondai kaip tik turi potencialo pasiekti didesnės grąžos.
Tyrimo metu apklausta 1 003 šalies gyventojai ir 305 įmonių atstovai.
ELTA