Savivaldybių indeksai: kur turi pasitempti Šiaulių regionas?

Šiauliai

siauliai.lt nuotr.

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

18253

Vakar Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau septintą kartą paskelbė savivaldybių indeksus. Kuris iš Šiaulių regiono miestų labiausiai sublizgėjo Lietuvos žemėlapyje?

Šiaulių skaudulys - transportas bei švietimas

Šiaulių miesto savivaldybė šiemet užima 4 vietą 6 didžiųjų savivaldybių reitinge surinkusi 49 balus iš 100. Stipriosios Šiaulių m. savivaldybės pusės – „Biudžetas“, „Administracija“, „Mokesčiai“ bei „Turto valdymas“. Mažiausiai balų surinko „Transporto“ sritis, taip pat palyginti prasčiau įvertintas “Švietimas“.

Šiaulių m. savivaldybė pagal „Biudžeto“ rodiklius šiemet vertinama aukštesniais balais, o pasidžiaugti yra kuo: biudžeto skola 2016 m. buvo mažesnė nei vidutinė (20,1 proc. nuo pajamų lyginant su 43 proc. vidurkiu*), savivaldybės administracijos išlaikymo išlaidos (dalis nuo patvirtinto biudžeto) mažesnės nei vidutinės.

Gerai valdomi ne tik finansai, bet ir nekilnojamasis turtas. Remiantis savivaldybės teiktais duomenimis, 2016 m. nebuvo nenaudojamo nuosavo nekilnojamojo turto (pastatų ir patalpų). Apskritai nuosavo NT savivaldybė turi nedaug – 1000 gyventojų 2016 m. teko apie 700 kv. m, kuomet vidutiniškai šis plotas sudarė apie 3000 kv. m. Tiesa, savivaldybė 2016 m. vis dar turėjo sau priklausantį knygyną, nors tuo turėtų užsiimti privatus sektorius.

„Mokesčių“ srityje, kaip ir praeitame indekse, aukštą balą pelnyti padėjo nors ir pakeltas, tačiau vis tiek mažiausias* pagrindinis NT tarifas (0,75 proc., kuomet vidurkis* 0,9 proc.), taip pat palyginti maži mokesčiai už verslo liudijimus ir žemę.

Siekiant užimti aukštesnes pozicijas indekse, vertėtų atkreipti dėmesį į mokyklų infrastruktūros valdymą. Šiauliuose 2016 m. vienam mokiniui teko 12,6 kv. m mokyklų ploto (vidurkis* 11,8 kv. m), atitinkamai, aplinkos išlaikymo išlaidos buvo didesnės nei vidutinės (44,5 proc. lyginant su mokinio krepšelio lėšomis, vidurkis* 39,9 proc.).

Dar viena potenciali sritis – „Transportas“. Savivaldybėje nė vienu maršrutu nevažiuoja privatus vežėjas, tačiau konkurencija net ir viešojo transporto srityje būtų naudinga vartotojams. Be to, iš kelių priežiūrai skirtų pirkimų, Šiauliuose mažiausia dalis buvo skelbta (90 proc. palyginti su 96 proc. vidurkiu*). Toks Laisvosios rinkos instituto sprendimas nedžiugina miesto valdžios. Transporto srityje Šiauliai nesukuria konkurencijos, keleivių vežimu rūpinasi vienintelė savivaldybei priklausanti įmonė. Tai, pasak miesto mero Artūro Visocko labiau yra pliusas, nei minusas, nes vežimo kaina yra viena pigiausių šalyje.

siauliai.jpg

„Biudžetas” išlieka gerai vertinama Akmenės r. savivaldybės sritimi

Akmenės r. savivaldybė šiemet užima 37-43 vietas (kartu su Varėnos r., Švenčionių r., Lazdijų r., Kupiškio r., Pagėgių ir Skuodo r. sav.) 54 mažųjų savivaldybių indekse (49 balai iš 100).

Palyginti su kitomis savivaldybėmis, gerai įvertintos „Biudžeto” ir „Administracijos” sritys. Nuo vidutinio vertinimo labiausiai atsiliko „Transporto”, „Švietimo” bei „Sveikatos ir socialinės rūpybos” sritys.

„Biudžetas” išlieka gerai vertinama Akmenės r. savivaldybės sritimi: viena mažiausių biudžeto skolų 2016 m. lyginant su 2015 m. dar sumažėjo (16,6 proc. nuo pajamų 2015 m. → 10,1 proc. 2016 m., vidurkis – 35,6 proc.), savivaldybės administracijos išlaikymas nekainavo brangiai (tam skirtų išlaidų dalis nuo patvirtinto biudžeto buvo mažesnė nei vidutinė*), be to, 2016 m. nebuvo vykdytas nei vienas vidaus sandoris (kai savivaldybė perka prekes/paslaugas iš sau priklausančių įmonių, nevykdydama konkurenciją užtikrinančių procedūrų), o tai rodo skaidresnį biudžeto lėšų naudojimą.

Gerą vertinimą išlaiko ir „Administracijos” sritis. Nors Akmenės r. savivaldybėje užimtų pareigybių skaičius neviršijo vidutinio (7,3 1000 gyv. lyginant su 7,6 vidurkiu* 2016 m.), tai nesutrukdė beveik visų gyventojų prašymų išnagrinėti laiku.

Visgi mažai keičiasi ne tik gerai, bet ir prastai vertinamos sritys. Pavyzdžiui, „Sveikatos ir socialinės rūpybos” srities vertinimui neigiamą įtaką darė aukštas nedarbo lygis (13,6 proc. lyginant su 9,7 proc. vidurkiu 2016 m.), didelė socialinės pašalpos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (6,8 proc. lyginant su 4,3 vidurkiu* 2016 m.), didelė būsto šildymo kompensacijos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (11,3 proc. lyginant su 4,2 proc. vidurkiu 2016 m.).

2016 m. Akmenės r. savivaldybės moksleiviai palyginus prastai išlaikė valstybinius brandos egzaminus (38 balai lyginant su 44 balų vidurkiu*), tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl „Švietimo” rezultatai nebuvo labai geri. „Transporto” sritis įvertinta prastai, nes nei vienam viešojo transporto maršrutui nebuvo skelbti viešieji pirkimai ir nei vieno iš maršrutų neaptarnavo privatus sektorius.

indeksas.jpg

Joniškis gyventojų prašymus išnagrinėja laiku, bet stokoja investicijų

Joniškio r. savivaldybė šiemet užima 50-51 vietas (kartu su Zarasų r. sav.) 54 mažųjų savivaldybių indekse (45 balai iš 100). Lyginant su kitomis savivaldybėmis, gerai įvertintos „Administracijos”, „Švietimo” sritys. „Transportas”, „Mokesčiai” bei „Sveikata ir socialinė rūpyba” labiausiai atsiliko nuo vidutinio įvertinimo.

Joniškio r. savivaldybės „Administracijos” sritis gerą įvertinimą pelnė dėl to, kad 2016 m. visus gyventojų prašymus išnagrinėjo laiku. Tiesa, administracijoje užimtų pareigybių buvo daugiau nei vidutiniškai (8,5 pareig./1000 gyv. lyginant su 7,6 pareig./1000 gyv.).

Kalbant apie „Švietimo” sritį, galima pasidžiaugti, kad 2016 m. moksleiviai šiek tiek geriau nei vidutiniškai* išlaikė valstybinius brandos egzaminus. O vienam moksleiviui teko mažesnis nei vidutinis mokyklų patalpų plotas (15,4 kv. m lyginant su 16,8 kv. m). Tai rodo gana efektyvų mokyklų tinklo valdymą.

Vis dėlto socialiniai rodikliai Joniškio r. savivaldybėje nebuvo geri. Pavyzdžiui, nedarbo lygis 2016 m. siekė 11,2 proc. (vidurkis – 9,7 proc.), socialinės pašalpos gavėjų dalis nuo visų gyventojų tais pačiais metais buvo 5,1 proc. (vidurkis* – 4,3 proc.). Tai susiję su mažu ekonomikos aktyvumu savivaldybėje.

Deja, Joniškis yra tarp savivaldybių, kurios labai stokoja investicijų. 2015 m. vienam gyventojui teko vos 31 euras tiesioginių užsienio investicijų. Kitas pavyzdys – verslo liudijimus įsigijusių gyventojų skaičius 1000 gyv. 2016 m. buvo 29,2, kuomet vidurkis siekė 42,6.

Verslumui, greičiausiai, nepadeda ir tai, kad 2016 m. nustatyta vidutinė verslo liudijimų kaina buvo didesnė nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse, atitinkamai, 126 eurai ir 117 eurų. Kiti mokesčiai, pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas ir žemės mokesčiai, taip pat viršijo vidurkius.

Kelmė gerai įvertinta už biudžeto rodiklius

Kelmės r. savivaldybė šiemet užima 44-46 vietas (kartu su Jurbarko r. ir Šalčininkų r. sav.)54 mažųjų savivaldybių indekse (48 balai iš 100). Lyginant su kitomis savivaldybėmis, gerai įvertintos „Mokesčių”, „Biudžeto” ir „Administracijos” sritys.

Tačiau visos kitos sritys atsiliko nuo vidutinio savivaldybių vertinimo, labiausiai – „Investicijos ir plėtra”, „Turto valdymas”, „Komunalinės paslaugos”, „Transportas”.

Kelmės r. savivaldybė gerai įvertinta už „Biudžeto” rodiklius: skola buvo mažesnė nei daugumos savivaldybių (27 proc. nuo pajamų lyginant su 36 proc. vidurkiu), beveik visi viešieji pirkimai skelbti, o savivaldybės administracijos išlaikymas buvo vienas pigiausių* (tam skirtų išlaidų dalis nuo patvirtinto biudžeto sudarė 5,3 proc. lyginant su 7,8 proc. vidurkiu).

Kaip ir 2016 m. indekse, „Administracija” gerai įvertinta dėl to, kad beveik visi gyventojų prašymai išnagrinėti laiku. „Mokesčių” srities vertinimą pagerino vienas mažiausių pagrindinių nekilnojamojo turto mokesčių tarifų (0,4 proc. lyginant su 0,7 proc. vidurkiu). Tačiau pakilti reitingu aukštyn neleido prasti investiciniai rodikliai. Kelmės r. savivaldybė yra viena iš kelių mažųjų savivaldybių, kuriose beveik nėra tiesioginių užsienio investicijų (2015 m. gyventojui teko vos 6 eurai, o vidurkis mažosiose savivaldybėse 1127 eurai), materialinių investicijų taip pat negausu (530 eurų/gyv. lyginant su 1506 eurais/gyv. vidurkiu).

Veikiančių ūkio subjektų ir verslo liudijimus įsigijusių gyventojų dalys irgi buvo mažesnės nei vidutinės, o išduotų statybos leidimų skaičius 1000 gyventojų – apskritai mažiausias. „Transporto” sritis daugiau balų pelnytų, jei savivaldybė didesnei daliai viešojo transporto maršrutų vykdytų viešuosius pirkimus, daugiau jų aptarnautų privatus sektorius.

Pakruojo r. savivaldybės „Turto valdymo” sritis įvertinta puikiai

Pakruojo r. savivaldybė šiemet užima 52 vietą 54 mažųjų savivaldybių indekse (44 balai iš 100). Lyginant su kitomis savivaldybėmis, gerai įvertinta „Turto valdymo” sritis. „Investicijos ir plėtra”, „Administracija” bei „Komunalinės paslaugos” labiausiai atsiliko nuo vidutinio įvertinimo.

Kaip ir praeitame indekse, Pakruojo r. savivaldybės „Turto valdymo” sritis įvertinta puikiai. Remiantis savivaldybių teiktais duomenimis, 2016 m. 1000 gyventojų teko mažiausias savivaldybės turimų pastatų ir patalpų plotas (936 kv. m lyginant su 4980 kv. m vidurkiu), be to didžiausia savivaldybė nekilnojamojo turto dalis buvo įtraukta į parduodamų objektų sąrašą.

Savivaldybei priklausančių nenaudojamų pastatų ir patalpų taip pat nebuvo daug. Vis dėlto kitų sričių įvertinimai nebuvo tokie geri. Pavyzdžiui, nors investicijų regione yra visai nemažai (tiesioginių užsienio investicijų kiekis 2015 m. net viršijo vidurkį), kiti ekonomikos aktyvumo rodikliai nespindi: 2016 m. verslo liudijimus įsigijusių/prasitęsusių gyventojų skaičius siekė vos 24 (vidurkis – 43), veikiančių ūkio subjektų skaičius 1000 gyv. – 18 (vidurkis – 21), išduotų statybos leidimų skaičius 1000 gyv. – 3,8 (vidurkis – 6,5).

Deja, ir žmonių migracija iš savivaldybės buvo viena didžiausių, vien per 2016 m. savivaldybė neteko 2,5 proc. žmonių (vidutiniškai kitose savivaldybėse šis kiekis buvo 1,4 proc.). „Komunalinių paslaugų” vertinimą neigiamai paveikė tai, kad vandens tiekimo ir nuotekų valymo kaina savivaldybėje 2016 m. buvo didžiausia 3,3 euro/kub. m (vidurkis* – 2,2).

Taip pat savivaldybei priklausančios daugiabučių administravimo, buitinių atliekų surinkimo, centralizuoto vandens tiekimo įmonės 2016 m. dirbo nuostolingai.

Radviliškis - Lietuvos dešimtuke

Radviliškio r. savivaldybė šių metų reitinge, surinkusi vienodai balų su Kėdainių r., Panevėžio r., Šilutės r. ir Neringos savivaldybėmis, užima 7-11 vietas tarp mažųjų savivaldybių, surinkusi 61 balą iš 100 galimų.

Kaip ir 2016 m., šiemet ypač gerai vertinama „Biudžeto” sritis, taip pat daugiau nei vidutiniškai balų surinko „Transportas” ir „Komunalinės paslaugos”. O labiausiai nuo vidurkio atsiliko „Investicijos ir plėtra” bei „Sveikata ir socialinė rūpyba”.

Radviliškio r. savivaldybės biudžeto skola lyginant su pajamomis 2016 m. buvo pati mažiausia Lietuvoje, ji sudarė 5,2 proc. nuo pajamų. Palyginimui, mažosiose savivaldybėse vidutiniškai biudžeto skola sudarė 36 proc. Prie puikaus „Biudžeto” srities vertinimo prisidėjo ir tai, kad visi viešieji pirkimai 2016 m. buvo skelbiami, tai reiškia, kad mokesčių mokėtojų pinigai naudojami skaidriai. Be to, savivaldybės administracijos išlaikymo išlaidos buvo vienos mažiausių (5,4 proc. nuo patvirtinto biudžeto lyginant su 7,8 proc. vidurkiu).

Geras ir „Komunalinių paslaugų” srities rezultatas. 2016 m. Radviliškio r. savivaldybės gyventojai už šilumą mokėjo – 5,44 ct/kWh (vidurkis – su 6,2 ct/ kWh). O buitinių atliekų surinkimo, daugiabučių administravimo ir viešojo transporto sektoriuose buvo sudarytos sąlygos konkurencijai, veikė ne savivaldybei priklausančios įmonės.

Vis dėlto investicijas pritraukti Radviliškio r. sekasi prasčiau. 2015 m. lyginant su 2014 m. investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą vienam gyventojui sumažėjo 122 eurais ir 2015 m. jos sudarė 915 eurų gyventojui (vidurkis* – 1506 eurai/ gyv.). Tiesioginių užsienio investicijų taip pat nedaug:173 eurai gyventojui (vidurkis – 1127 eurai/gyv.).

Ekonominis aktyvumas irgi žemesnis. Ūkio subjektų skaičius, išduotų statybos leidimų skaičius ir verslo liudijimus įsigijusius gyventojų skaičius 1000-gyvenotojui 2016 m. buvo žemesnis už vidurkį. Palyginus mažas ekonomikos aktyvumas prisidėjo prie to, kad nedarbo lygis Radviliškio r. savivaldybėje buvo didesnis nei vidutinis, soc. pašalpos gavėjų dalis – irgi didesnė.

Rajono savivaldybė atsidūrė keliomis pozicijomis žemiau

Šiaulių r. savivaldybė šiame indekse užima 21-23 vietas (kartu su Rietavo ir Marijampolės sav.), surinkusi 55 balus iš 100. Palyginti su praeitu reitingu, savivaldybė atsidūrė keliomis pozicijomis žemiau. Šiek tiek prasčiau įvertinta „Švietimo” sritis, palyginti mažai balų surinko „Mokesčiai” bei „Sveikata ir socialinė rūpyba”.

Tarp geriausiai vertinamų sričių šiemet atsidūrė „Administracija”, „Transportas” ir „Biudžetas”. Reikia pasidžiaugti, kad Šiaulių r. savivaldybė 2016 m. gerai tvarkėsi su biudžetu. Palyginti su 2015 m., 2016 m. biudžeto skola sumažėjo 6 proc. p. ir siekė 22 proc. nuo pajamų (vidurkis buvo 36 proc.).

Be to, beveik visi viešieji pirkimai buvo skelbiami, tai rodo jų skaidrumą. O savivaldybės išlaikymo išlaidų dalis nuo patvirtinto biudžeto neviršijo vidutinės. „Administracijos” srityje gerai įvertintas savivaldybės gebėjimas laiku išnagrinėti gyventojų prašymus, 2016 m. nei vienas jų nebuvo išnagrinėtas po termino.

Dar geriau, kad tai pasiekta su palyginti nedideliu administracijos darbuotojų skaičiumi: užimtų pareigybių skaičius administracijoje neviršijo vidutinio (5,42 1000-iui gyventojų, lyginant su 7,6 vidurkiu).

Kaip ir 2016 m. indekse, gero vertinimo sulaukė „Transporto” sritis. Sudarius sąlygas konkurencijai, dalį maršrutų aptarnauja privatus sektorius, o savivaldybės viešojo transporto įmonė neveikia nuostolingai.

Tačiau ne visur sekėsi vienodai gerai. „Švietimo” srities įvertinimas šiek tiek suprastėjo dėl to, kad moksleiviai prasčiau išlaikė valstybinius brandos egzaminus (47 balai 2015 m. → 42 balai 2016 m., lyginant su vidurkiu 44).

O „Mokesčių” įvertinimas nepadidėjo dėl vis dar palyginus aukštos kainos už verslo liudijimus (vid. 337 eurai lyginant su 117 eurų vidurkiu). „Sveikatos ir socialinės rūpybos” įvertinimas nukentėjo dėl to, kad tiek pirminės, tiek antrinės sveikatos priežiūros centrai dirbo nuostolingai, o bedarbių, ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų gyventojų mažėjo lėčiau nei vidutiniškai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt