Pradedama diskutuoti dėl plastiko maistui pakuoti mažinimo

Lietuva

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt

192856

Lietuvoje pradedamos diskusijos, kaip sumažinti plastiko taros naudojimą maitinimo ir prekybos sektoriuje.  

Šalies verslas ir institucijos tariasi, kaip mažinti vienkartinių stiklinių ar taurių, gėrimo indelių su kamšteliais, maisto indelių su dangteliais naudojimą. Nuo 2022 metų tai daryti reikalaus Europos Komisija (EK). 

Diskusijų pradžia – su prekybos, viešbučių ir maitinimo sektoriais 

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė sako, kad šiuo klausimu ketinama pasirašyti nacionalinį susitarimą su pagrindiniais ekonomikos sektoriais, naudojančiais plastiko gaminius. 

Pasak jos, pirmosios diskusijos pradėtos su prekybos ir viešbučiais bei restoranais. 

„Šiuo metu vykdomos diskusijos, kokios priemonės galėtų būti, kurios leistų Lietuvoje kardinaliai mažinti šių gaminių naudojimą – ar pakartotino naudojimo tarą naudoti, ar rinktis kitas priemones“, – Seimo Aplinkos apsaugos komitete kalbėjo ministerijos atstovė.   

R. Radavičienės teigimu, kai kurie prekybos centrai jau skatina daugkartinių indelių naudojimą, kiti mąsto apie užstato sistemą tokiai tarai su prekybos centro ženklu. 

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės atstovė Saulė Deveikytė BNS nurodė, kad pirminis EK projektas dėl vienkartinių puodelių, paruošto maisto taros naudojimo mažinimo jau aptartas su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija, Lietuvos atsakingo verslo asociacija. 

Įmonių atstovai turi įsivertinti, kokius kiekybinius tikslus iškelti ir kokiomis priemonėmis jų siekti. 

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė BNS sakė, kad kito susitikimo data dar nežinoma, jokie „namų darbai nepadaryti“.   

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad restoranai jau naudoja daug ekologiškų indų. 

Lietuvos atsakingo verslo asociacijos, vienijančios įmones „Bonduelle“, „Rimi“, „BiokLab“, „Orkla“. „PakMarkas“, „Telia“, SEB, „Swedbank“, „Auga“, „BalticAgro“, „Vilniaus vandenys“, „Kauno energija“ ir kitas, direktorius Tomas Jankus BNS nurodė, kad organizacija šio klausimo išsamiai dar neanalizavo. 

„Yra praktikų, kurias taiko viduje pačios įmonės, pavyzdžiui, daugkartinio naudojimo indus“, – teigė jis. 

Penki plastiko mažinimo keliai

Pasak S. Deveikytės, kol kas aptarti penki galimi plastiko gaminių maisto pramonėje mažinimo keliai.

„Europos Sąjungos siūlomos (plastiko indų mažinimo priemonės – BNS) pasirinktinai, galima sugalvoti ir savo“, – pridūrė ji.

S. Deveikytės teigimu, būtų galima nuolaidomis ar informacinėmis kampanijomis skatinti žmones atsinešti savo daugkartinius indus, tačiau čia ji mato ir pavojų.

„Vartotojų indelių švara ir jos suvokimas labai skirtingas, pamatęs aptarnaujamą nepakankamai švarų indelį kitas vartotojas gali nebenorėti įsigyti pilstomo ar įdedamo produkto“, – svarstė ji. 

S. Deveikytės teigimu, vienkartinės ne plastiko taros pasiūla kol kas yra per maža. Be to, ne visais atvejais ji tinka arba naudoti ją tvaru. Dėl daugkartinės taros kyla klausimų, kur vartotojai ją grąžintų, kaip, kur ir kas ją kauptų, plautų. 

Dar vienas siūlomas variantas – didesni mokesčiai už vienkartinių plastiko indų naudojimą, tačiau ministerijos atstovė sako, kad ir tai dalies vartotojų nepaveiks.

Pasak S. Deveikytės, užstato sistema prisidėtų prie šiukšlių mažinimo, tačiau ji abejoja, ar tai paskatintų vienkartinės taros naudojimą. 

Paskutinis siūlymas – drausti vienkartinius indus naudoti maistą vartojant vietoje. 

„Dalis žmonių prisėda prie staliuko, bet nori turėt galimybę pagal poreikį bet kada nueiti su gėrimu ar maistu, pavyzdžiui, paskui mažus vaikus ar nuskubėti į darbą“, – teigė S. Deveikytė. 

Prekybininkai jau siūlo perdirbamą plastiką, „Zero Waste“ stoteles 

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė nurodė, kad dabar naudojamos kulinarinių produktų pakuotės yra iš 60 proc. arba 100 proc. perdirbamo plastiko.  

Tačiau ji akcentavo problemą dėl privačių prekių ženklų: „Ne visi tiekėjai linkę ir nusiteikę investuoti į tvaresnes pakuotes“.

Be kita ko, ji pabrėžė, kad problemos sprendimas susijęs su ribota daugkartinės taros pasiūla. V. Budrienės teigimu, su savo tara žmonės neateina: „Nėra tokios tradicijos“. 

„Rimi“ tinklas pirmas Lietuvoje pasiūlė produktų be pakuočių asortimentą – veikia dvi „Zero Waste“ stotelės, kuriose buitinių priemonių ir kosmetikos galima įsigyti be pakuočių – įsipilti į savo tarą.  

„Rimi“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas BNS pabrėžė, kad „Zero Waste“ stotelės drąsina vartotojus išbandyti kitokį apsipirkimą, kuriam reikia daugkartinės taros. 

Pasak jo, produktų be pakuočių pardavimai auga: „Šiais metais jau sutaupėme daugiau nei 500 kg plastiko“. 

„Maximos“ Komunikacijos ir Įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad kalbant apie daugkartinę tarą, didžiausias iššūkis – higienos reikalavimai.  

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt