Lietuvos savivaldybių indeksas: Molėtams reikėtų pasistengti socialinėje srityje

Utena

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

103147

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

Molėtų rajono savivaldybė šiemet pakilo iš 53 vietos į 40-45 vietas mažųjų savivaldybių indekse (50 balų iš 100). Ji šia vieta dalinasi su Jurbarko r., Varėnos r., Raseinių r., Visagino ir Lazdijų r. savivaldybėmis. Tarp geriausiai įvertintų sričių pateko „Mokesčiai”.

Prasčiau nei vidutiniškai* atrodė „Komunalinės paslaugos”, „Transportas”, „Švietimas”, „Sveikata ir socialinė rūpyba” bei „Investicijos ir plėtra”. Molėtų r. gavo geresnį „Mokesčių” srities įvertinimą, nes verslo liudijimo kaina siekė 73 eurus, palyginti su 96 eurų vidurkiu. Pagrindinis ir nenaudojamas nekilnojamas turtas apmokestinti 0,5 proc. (vidurkis – 0,7 proc.), o nenaudojama žemė – 2 proc. (vidurkis – 3,7 proc.) tarifu. Deja, socialiniai rodikliai buvo prastesni. Molėtų r. nedarbo lygis siekė 11,6 proc. (vidutiniškai – 9,7 proc.), 39,8 proc. bedarbių darbo neturėjo ilgiau nei 6 ar 12 mėnesių (vidutiniškai – 28,6 proc.). Jų padaugėjo 1 proc. p., kai vidutiniškai mažėjo 0,2 proc. p. Tokia situacija galėjo susidaryti, nes trūko investicijų. 2017 m. vienam gyventojui teko tik 808 eurai materialinių investicijų (vidurkis – 1 423 eurai) ir 144 eurai tiesioginių užsienio investicijų (vidurkis – 1 251 euras). Papildomai per 2017 m. tiesioginių užsienio ir materialinių investicijų vertė traukėsi 1,5 ir 0,8 proc.

Vangus ekonominis aktyvumas – viena iš priežasčių, skatinanti gyventojus ieškoti ekonominės gerovės kitur. 2018 m. grynoji emigracija iš savivaldybės siekė 0,9 proc., kai vidutiniškai mažąsias savivaldybes palikusių ir atvykusių gyventojų skirtumas siekė 0,5 proc. visų gyventojų. „Administracijos” sritis įvertinta geriau, nes savivaldybėje tūkstančiui gyventojų teko 6,7 užimtos pareigybės (vidurkis – 7,6). Nors administracija buvo mažesnė nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse, visi gyventojų prašymai buvo išnagrinėti laiku, jos išlaikymui skirta 8 proc. biudžeto išlaidų – tiek pat kiek vidutiniškai. Deja, savivaldybės skola (29,8 proc. pajamų) buvo didesnė už vidutinę (25,8 proc.).

Plačiau apie tai rasite čia.

Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto informaciją

screenshot-at-2019-10-15-10-21-30.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt