Įvertinta Lietuvos aplinka: yra kur pasitempti

Vilnius

Reporteris OrintaŠaltinis: Etaplius.lt

35138

Ketvirtadienį Aplinkos ministerija sukvietė aplinkos srityje veikiančias nevyriausybines organizacijas, savivaldybes ir kitas institucijas į susitikimą su Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato atstovais. Susitikimo metu pristatyta aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra (angl. Environmental Implementation Review, EIR) ir vyko diskusija.

EIR procesas – dvimetis analizės ciklas, kurio tikslas – pagerinti ES aplinkos politikos ir teisės aktų įgyvendinimą. 2017 m. pradžioje buvo paskelbtos pirmosios ataskaitos apie kiekvienos valstybės narės problemas ir jų sprendimo būdus. Ataskaitose nurodomos šios pagrindinės netinkamo įgyvendinimo priežastys: nepakankamas integravimas ir politikos nenuoseklumas, neveiksmingas vietos, regionų ir nacionalinių valdžios institucijų veiklos koordinavimas, administracinių gebėjimų trūkumas ir nepakankamas finansavimas, žinių ir duomenų stygius.

Lietuvos padėtį apžvelgęs EK direktorato „Įgyvendinimas ir pagalba valstybėms narėms“ direktorius Aurel Ciobanu-Dordea pažymėjo, kad esamų įstatymų ir reglamentų sėkmingas taikymas yra gerokai svarbesnis už naujų priėmimą. Esą nors politiškai yra patraukliau siūlyti vis naujas idėjas, tvariau ir ekonomiškai naudingiau rūpintis, kaip užtikrinti efektyvų ir veiksmingą direktyvų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą.

Anot A. Ciobanu-Dordea, stiprioji Lietuvos pusė – ES direktyvų įtraukimas į nacionalinę teisę, mažas ES teisės pažeidimų bei skundų rodiklis. Taip pat išskirtos stipriosios Lietuvos ūkio šakos – biotechnologijų ir lazerių technologijų srityje, nors apskritai ekoinovacijų plėtrai vis dar stinga pastangų. Pagyrų sulaukė ir Lietuvos geriamojo vandens padėtis – šio ištekliaus klodai dideli, o kokybė – labai gera.

Tuo tarpu iššūkiu buvo paminėtas efektyvus atliekų valdymas ir atliekų tvarkymo direktyvų reikalavimų įgyvendinimas, įskaitant perdirbimo apimčių didinimą. Bendra daugumos valstybių narių problema – išteklių ir energijos intensyvumas: svarbu didinti žiedinės ekonomikos prioritetą, būti autonomiškesniems bei mąstyti apie aplinkai daromą poveikį.

Reaguodamas į nepakankamai sparčią atliekų sektoriaus plėtrą, aplinkos viceministras Dalius Krinickas pristatė projektus, sukuriančius prielaidas pažangai: „Lietuvoje pastaruosius keletą metų sparčiai mažėja šalinimas sąvartynuose, jis yra apmokestinamas, todėl paskatų nerūšiuoti lieka vis mažiau. 2019 m. Lietuvoje startuoja atskiras bioskaidžių atliekų surinkimas, jį numatoma vykdyti savivaldybėse, kuriose gyvena daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų. Tikimės, kad tai leis surinkti vertingo komposto bei dar stipriau sumažins į sąvartyną vežamų atliekų kiekį“, – teigia viceministras.

Kad būtų pasiekti 2020 m. tikslai, Lietuvoje taip pat bus skatinama atliekų prevencija – plečiama dalijimosi ekonomika, finansuojama rūšiuotų atliekų surinkimo plėtra, didinamas informuotumas apie atliekų rūšiavimą, diegiama nauja dvinarė apmokėjimo už atliekas sistema, svarstomi pakuočių aplinkos taršos mokesčiai, didinamas sąvartynų mokestis, įgyvendinama vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema.

2016 m. gegužę Europos Komisijos pradėtas EIR procesas nėra tik formali apžvalga – jį sudaro trys dedamosios: pateiktų duomenų analizė, dialogas ir bendradarbiavimas. Būtent šio dokumento pagalba specialistai visose ES šalyse gali gauti grįžtamąjį ryšį, o EK pareigūnai – išgirsti lūkesčius, kurti ryšį su politikais ir gyventojais. Be to, yra užtikrinamas ir valstybių narių keitimasis gerąja patirtimi remiant dvišalius projektus ar ekspertų vizitus. Šiam tikslui sukurta nauja ekspertų keitimosi patirtimi priemonė „TAIEX Peer 2 Peer“.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt