Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Šiuo metu tradicinį kurą Europoje naudoja maždaug 95 proc. sunkvežimių / Unsplash
Arvydas JockusŠaltinis: ALFA.LT
Vis smarkiau įsisukanti žaliojo kurso politika Lietuvos transporto ir logistikos sektorių varo į kampą.
Tradicinį kurą vis dar naudoja dauguma sunkvežimių, o nestabilios degalų kainos kelia rimtų iššūkių, tačiau aukštus tvarumo reikalavimus vežėjai verčiami įgyvendinti per trumpą laiką.
Prognozuojama, kad vien dėl mokesčių, kurie Lietuvoje sudaro pusę degalų kainos dedamosios, ir aplinkosaugos reikalavimų degalų tiekėjams benzinas kitais metais brangs 8 centais, o dyzelinas – dvigubai daugiau.
Sunkus metas
„Šiuo metu tradicinį kurą Europoje naudoja maždaug 95 proc. sunkvežimių. Įvedus griežtesnius kuro naudojimo reikalavimus šie rodikliai pradės kisti.
Tačiau, kol tai įvyks, kuro kainų pokyčiai kels rimtus iššūkius šalies vežėjams. Jau dabar jiems sunku planuoti finansus, nežinant būsimos kuro kainos“, – teigia Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Pasak jo, logistikos ir transporto sektorius šiuo metu išgyvena labai sunkų laikotarpį: trūksta vairuotojų, apyvartinių lėšų, jaučiamos pinigų judėjimo problemos.
„Be šių iššūkių papildomu galvos skausmu neretai tampa ir degalų kainų pokyčiai. Būtent dėl kainų nestabilumo sunku planuoti transporto maršrutus ir įmonių lėšų srautus“, – teigia Z. Buivydas.
Nestabilios kainos
Šiuo metu naftos kaina tarptautinėje rinkoje sudaro apie 44 proc. galutinės degalų kainos Lietuvoje. Tam įtakos turi keli skirtingi veiksniai.
„Degalai apmokestinami akcizu, pridėtinės vertės mokesčiu – šie mokesčiai sudaro apie 50 proc. galutinės degalų kainos.
Kainą taip pat lemia platinimo ir logistikos kaštai (apie 2 proc.). Tik labai nedidelę degalų kainos dalį sudaro mažmeninės prekybos sąnaudos (apie 2 proc.) ir mažmenininkų grynoji marža (apie 1,5 proc.).
„Mokesčiai Lietuvoje yra didžiausia degalų kainos dedamoji, net ir nežymus jų keitimas galutinę degalų kainą vartotojams gali smarkiai koreguoti“, – pastebi Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.
Lietuvos degalų kainos statistiškai yra vienos mažiausių Europoje, bet nestabilus kainų kitimas apsunkina Lietuvos vežėjų galimybes planuoti ateities biudžetus.
Kiek brangs degalai
Lietuvoje ryškiai degalų kainos pradėjo šokinėti 2022 m. prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą.
Šiemet degalų kainos mažėja. Tai daugiausia sietina su nedideliu naftos išgavimo pertekliumi rinkoje bei bendrais makroekonominiais pokyčiais pasaulyje.
Lietuvoje nuo kitų metų prognozuojamas kainų augimas siejamas su didėsiančiais mokesčiais.
LIEPA analitikai prognozuoja, kad vien dėl didėjančių akcizų ir aplinkosauginių reikalavimų degalų tiekėjams 2025 m. mažmeninės degalų kainos turėtų reikšmingai išaugti – vidutinė benzino kaina šoktels 8 centais už litrą (ct/l), o dyzelino – net 16 ct/l.
Sukaupti nepavyks
Z. Buivydas perspėja, kad staiga pereiti prie alternatyvaus kuro transporto sektoriui gali nepavykti, tad vežėjams teks atsakingiau planuoti biudžetus.
„Norint išvengti didesnių problemų ir toliau balansuoti Vakarų rinkoje Lietuvos vežėjams teks atsakingiau žiūrėti ir į kuro kainas: stebėti kainų pokyčius, atsakingai planuoti maršrutus“, – sako „Linavos“ vadovas.
Teoriškai vežėjai galėtų metų pabaigoje įsigyti degalų, kurių kaina dar nebus paveikta nuo kitų metų didėsiančių mokesčių.
Tačiau vežėjai degalų galėtų sukaupti nebent mėnesiui, nes neturi didesnių talpyklų atsargoms kaupti.
Manoma, kad įveikti žaliojo kurso iššūkius padėtų ir laipsniškas, tačiau neišvengiamas transporto parko atnaujinimas renkantis aplinkai draugiškesnes ir efektyvesnes transporto priemones.
Mažės tradicinių degalų
Alfa.lt primena, kad rugpjūčio 13 d. neeilinėje Seimo sesijoje priimtos Alternatyvių degalų įstatymo pataisos įpareigoja per kelerius metus drastiškai sumažinti naftos degalų vartojimą kelių transporte.
Iki 2030 m. naftos degalų suvartojimas kelių transporte, palyginti su 2021 m., turėtų sumažėti ne mažiau kaip 39 proc.
Per tą patį laikotarpį atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI ) dalis transporto turėtų sudaryti ne mažiau kaip 15 proc.
Šiuo metu naftos degalai sudaro 95 proc. visos Lietuvos transporto sektoriuje sunaudojamos energijos, atsinaujinantys ištekliai – 5 proc.
Dyzelinu varomi automobiliai sudaro 66 proc., benzinu – apie 23 proc. Lietuvos registruotų lengvųjų automobilių parko.
Kadangi įstatymas įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d., deklaruojamus tikslus Lietuva turėtų pasiekti per penkerius metus.
Mažinti naftos vartojimą valdžią ragino į pilietinę iniciatyvą „41 proc. mažiau naftos“ susibūrusios įmonės ir organizacijos.
Prie iniciatyvos prisijungė ir savo palaikymą naftos produktų vartojimo mažinimui išreiškė apie 250 šalies bendrovių, verslo, visuomeninių ir mokslo organizacijų.
Lietuvos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos konfederacija siūlė nustatyti 41 proc. naftos degalų suvartojimo tikslą.
Seimo nariai nevienareikšmiškai vertino nustatytą rodiklį. Vieni teigė, kad įstatymas yra pozityviojo lobizmo pavyzdys, kai verslas viešai paprašė valstybės išsikelti ambicingesnį taršos mažinimo planą.
Kiti tvirtino, kad verslas nėra pasirengęs tokiems ambicingiems planams, ypač vartotojai, kuriems transportas yra darbo įrankis.
Lietuviškų degalinių asociacija Seimo sprendimą vadino kvailu, utopiniu tikslu, kurio įgyvendinimui esą teks imtis absurdiškų priemonių.