Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Kuriant centro-dešinės koaliciją dalyvaujantis Liberalų sąjūdis siūlo į darbų programą įtraukti pažadą per ketverius metus sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM), įteisinti partnerystę, internetinį balsavimą, asmenvardžių rašymą lotyniškais rašmenimis.
Partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje paskelbė esminius liberalų siūlymus, kuriuos pateikė būsimiems partneriams.
Anot jos, išrinktos aštuonios svarbiausios sritys, kuriose bus siekiama permainų.
„2021 metais privalome pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Kaip ir padidinti lėšas, tenkančias vienam moksleiviui, studentui, nepriklausomai nuo ugdymo įstaigos tipo, nes šiandien per daug švietimui skiriamų lėšų nusėda kitose „eilutėse“, nepasiekdamos tų, kurie yra švietimo esmė – vaikų ir jaunuolių“, – teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
Tarp pasiūlymų – per ketverius kadencijos metus GPM sumažinti nuo 20 proc. iki 15 procentų. Kaip alternatyva galimoms netektims minimas taršos, kiti ekologiniai mokesčiai, šešėlio mažinimas, savivaldybių obligacijos, naujos darbo vietos žiedinėje ekonomikoje ir t.t.
„Kalbėdami apie žmogaus teises akcentuojame būtinumą moterims suteikti daugiau galimybių derinti motinystę su karjera, priimti sprendimus dėl savo reprodukcinės sveikatos“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, bus siekiama į darbotvarkę grąžinti partnerytės įstatymo projektą, „nupūsti dulkes nuo pavardžių rašymo lotyniškomis raidėmis įstatymo“, baigti pradėtą darbą dėl galimybės į Seimą kandidatuoti nuo 21 metų, grįžti prie pilietybės išsaugojimo iniciatyvos.
Liberalų sąjūdis norėtų didesnio valstybės valdymo decentralizavimo ir daugiau funkcijų perduoti savivaldai – žemės, užimtumo, socialinių reikalų, kultūros paveldo ir kt.
„Taip pat sieksime užtikrinti skaitmenizavimą bei e-demokratijos plėtrą, laiduojant internetinį balsavimą jau 2023 metų savivaldos rinkimuose, gyventojų įtraukimą į viešojo valdymo klausimus e-priemonėmis, viešųjų duomenų atvėrimą“, – tvirtina V. Čmilytė-Nielsen.
Sveikatos sektoriuje bus siūloma stiprinti pirminę priežiūrą, keisti vaistų kompensavimo tvarką.
„Kalbėdami apie aplinkosaugą ir energetiką privalome ne tik laikytis EK nustatyto žaliojo kurso, bet ir nusistatyti ambicingus tikslus, kurie padėtų ir tinkamai rūpintis mūsų gamta, išsaugant miškus, ir perorientuoti ekonomiką į netaršią“, – rašo Liberalų sąjūdžio vadovė.
Būsimi koalicijos partneriai ketvirtadienį turi pateikti savo siūlymus dėl būsimų svarbiausių darbų.
Po sekmadienį pasibaigusių Seimo rinkimų TS-LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės sąjunga paskelbė bursiančios centro-dešinės koaliciją. Naujajame parlamente šios partijos turėtų turėti ne mažiau kaip 74 balsus iš 141.
BNS