Skolintis iš giminaičių ar banko – kokie Baltijos šalių gyventojų įpročiai?

Vilnius

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

48330

Prireikus pasiskolinti 2 tūkst. eurų sumą, 46 proc. Lietuvos gyventojų pirmiausia kreiptųsi į banką, 41 proc. – į šeimos narius ar giminaičius, parodė Baltijos šalyse atlikta apklausa. Panašiai elgtųsi ir šalių kaimynių gyventojai – dėl kelių tūkstančių eurų sumos į banką kreiptųsi 47 proc. estų ir 44 proc. latvių.

„Apklausa parodė, kad prireikus didesnės kelis tūkstančius eurų siekiančios sumos daugiau žmonių kreiptųsi į banką, tai bendra tendencija visose Baltijos šalyse. Prireikus keliasdešimties ar kelių šimtų eurų, lietuviai ir estai būtų linkę pirmiausia pasikliauti savo artimaisiais, o latviai ir šiuo atveju dažniau naudotųsi finansinių institucijų paslaugomis“, – Baltijos šalių gyventojų apklausos rezultatus komentuoja „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas Tomas Pulikas.

Pasak jo, mažesnes pinigų sumas iš savo artimųjų būtų linkę skolintis 60 proc. Lietuvos ir 56 proc. Estijos gyventojų. Dėl tokios paskolos paraišką bankui teiktų beveik kas antras lietuvis ir estas (45 proc.).

Tuo metu latviai būtų linkę elgtis kitaip negu lietuviai ir estai – į finansų institucijas dėl mažesnių sumų kreiptųsi 53 proc. Latvijos gyventojų, o 44 proc. jų tokiu atveju pinigų prašytų paskolinti savo giminaičių ar draugų.

Kaip pastebi T. Pulikas, Baltijos šalių gyventojų supratimas apie finansinius produktus didėja. Tie gyventojai, kuriems yra tekę pasinaudoti bankų paskolomis, palankiau vertina skolinimąsi iš finansų institucijų, o ne iš giminaičių. Be to, gyventojai visose Baltijos šalyse iš „Swedbank“ būtų linkę skolintis dažniausiai tarp rinkoje veikiančių finansų institucijų. Prireikus pasiskolinti maždaug 2 tūkst. eurų sumą, kreiptis į šį banką svarstytų 42 proc. lietuvių, 34 proc. estų ir 40 proc. latvių.

„Džiugina tai, jog gyventojų finansinis išprusimas didėja. Rinkdamiesi ir lygindami skirtingų finansų institucijų pasiūlymus, gyventojai vis dažniau atkreipia dėmesį į bendrą kredito kainą, o ne tik palūkanų normą. Neretai būtent papildomi mokesčiai gali sudaryti netgi didesnę paskolos kainos dalį, tad renkantis finansavimo sprendimą klientams visada patariame įvertinti visą paskolos kainą, ne tik palūkanas“, – sako gyventojų finansavimo ekspertas.

Vidutinė vartojimo paskola, suteikiama Lietuvos gyventojams, sudaro apie 2,2 tūkst. eurų, ji dažniausiai suteikiama 3,5 metų laikotarpiui. Estijoje ir Latvijoje vidutinė vartojimo paskola sudaro apie 2 tūkst. eurų, ji vidutiniškai išmokama per 2 metų laikotarpį.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt