I. Ruginienė žada aiškintis RRF plano detales: paveldėjome nebaigtą darbą

Lietuva

Inga Ruginienė. ELTA / Žygimantas Gedvila

Vygantas TuzasŠaltinis: ELTA

Socialdemokratų partijos išrinkta kandidatė į premjerus Inga Ruginienė teigia, jog kol kas nebuvo jokių indikacijų, kad Lietuva gali negauti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų.

„Norėčiau dar su Finansų ministerija turėti diskusiją dėl RRF plano, nes šis planas mus apriboja dėl daugelio dalykų. Taip jau atsitiko, kad paveldėjome nebaigtą darbą, o Finansų Ministerija dabar dirba išsijuosusi, kad mokėjimo prašymai būtų laiku pateikti, kas tikrai yra sunku. Matyt, reikės aptarti detales ir pasižiūrėti kertinius momentus, kur mus šis planas apriboja“, – ketvirtadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo I. Ruginienė,

Pasak I. Ruginienės, laikinasis premjeras ir finansų ministras Rimantas Šadžius ją tikino negavęs indikacijų, kad šiemet priimtas Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas gali trukdyti gauti įšaldytas RRF lėšas.

„Indikacijų, kad tai yra trukdis, kol kas negavau. Tuo mane patikino dabartinis laikinasis premjeras. Kol kas neturėjome laiko detalesnėms diskusijoms. (...) Akivaizdu, kad artimiausią laiką turėsiu daug kam išdiskutuoti“, – pripažino ji.

Kandidatė į ministro pirmininko poziciją tikina, kad tokiais klausimais kaip mokesčiai, ji stengtųsi kalbėti ir įsiklausyti į visas suinteresuotas puses, vertinti jas tolygiai.

„Socialiniai partneriai yra profesinės sąjungos ir verslo organizacijos – dvi lygiavertės pusės. Visada laikiausi principo, kad abi puses reikia išgirsti ir išklausyti“, – sakė I. Ruginienė.

„Nepamirškime, kad yra ir trečias ramstis, su kuriuo norėčiau glaudaus kontakto – nevyriausybinės organizacijos (NVO). Iki šiol turėjau glaudų kontaktą ir manau, kad visi trys šie elementai, atstovaujantys svarbias visuomenės dalis, turi turėti svarbų vaidmenį sprendimų priėmime“, – reziumavo buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Primenama, kad Seimas nusprendė nuo kitų metų keisti NT mokestį – pirmą būstą apmokestinti mažiausiai nuo 450 tūkst. eurų jo vertės „grindų“, visus ne pagrindinius gyventojų NT objektus – nuo 50 tūkst. eurų jų bendros vertės.

Dėl konkretaus neapmokestinamo pirmo būsto vertės dydžio ir tarifų spręs savivaldybės – galės juos nustatyti intervale nuo 0,1 iki 1 proc.

Pagal „aušriečių“ frakcijos siūlymą, antras, trečias ir likę NT objektai nuo nustatytų „grindų“ bus apmokestinami panašiame intervale, kaip ir pirmo būsto – tačiau Seimas pritarė sumažinti tarifus brangiausiam turtui.

Kaip ir siūlė Finansų ministerija, 50–200 tūkst. eurų vertės turtui mokesčio tarifas sieks 0,2 proc., 200–400 tūkst. eurų vertės – 0,4 proc., 400–600 tūkst. eurų – 0,6 proc.

Tačiau vietoje siūlyto 1 proc. turtui nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų vertės bus taikomas 0,8 proc. tarifas, brangesnis nei 1 mln. eurų vertės – ne 2 proc., tačiau 1 proc. tarifu.

Skaičiuojama, kad iš šio ne pagrindinio būsto apmokestinimo per metus būtų galima surinkti iki 10 mln. eurų pajamų.

Pajamos iš NT mokesčio pirmajam būstui bus skiriamos į savivaldybių biudžetus, iš likusių NT objektų – į Gynybos fondą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt