Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Irena Segalovičienė. Žygimanto Gedvilos (ELTA) nuotr.
Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA
„Reali priemonė, kurią matytume, tai neprileisti su Rusija verslo ryšių nenutraukusių įmonių prie viešųjų pirkimų. Tai būtų dar viena atgrasymo dirbi verslui su Rusijos rinka priemonė“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
„Nors, tikrai suprantame, kad ne visos įmonės dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir ši priemonė kai kurių gali nepaveikti, bet taip veiktų ir kaip viešojo sektoriaus pozicija tokių įmonių atžvilgiu. Tokia priemonė gali būti svarstoma, yra validi ir galėtų būti naudinga“, – pažymėjo ji.
I. Segalovičienė taip pat akcentavo, kad efektyviausias būdas kovojant prieš verslus, dirbančius su Rusija, yra visuomenės nepakantumas ir viešumas bei spaudimas trauktis iš šios rinkos.
„Šiai dienai yra verslų, kurie nėra nutraukę verslo santykių Rusijoje ir tokių įmonių yra ne viena, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES yra ši problema. Reikia atskirti du dalykus, kada kalbame apie ES sankcijų pažeidimą, tai turi būti nustatoma ir pritaikoma atitinkama atsakomybė be jokių diskusijų“, – sakė prezidento patarėja.
„Kalbant apie spaudimą tokiems verslams, akivaizdu, kad šiandien efektyviausias būdas yra visuomenės nepakantumas, viešumas ir tai viena iš svarbiausių priemonių identifikuojant neetiškus verslus ir darant jiems spaudimą. Tai vyksta Lietuvoje, žiniasklaidos pastangų dėka ir visuomenės grupių pastabos pakankamai aktyvios“, – tikino ji.
I. Segalovičienė aiškino, kad jeigu būtų dar efektyvių priemonių kovojant prieš minėtus verslus, jos jau būtų priimtos. Tačiau ji dar kartą pabrėžė, kad esminis įtaką darantis veiksnys yra visuomenės nepakantumas.
„Jeigu priemonės būtų efektyvios, jos jau būtų priimtos. Bet yra labai daug niuansų, dėl kurių priemonės nepasiektų galutinio tikslo, jų administravimas ir kiti sprendiniai yra sudėtingi, todėl mano minėtas visuomenės nepakantumas (...), elgsena yra labiausiai įtaką darantis veiksnys“, – kalbėjo Prezidentūros atstovė.
„Tai ne tik reputacija, pasitikėjimas, bet tokia nuomonė gali lemti ir įmonių, kurios dirba Rusijos rinkoje ir ekonominius rodiklius“, – tvirtino ji.
ELTA primena, kad antradienį Seime ketinama pateikti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, kuriais įmonės, netiesiogiai remiančios Rusijos karą Ukrainoje, ar su jomis susijusios įmonės negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Seimo narės, konservatorės Dalios Asanavičiūtės teikiamose įstatymo pataisose siekiama apriboti fizinių ar juridinių asmenų, kurie gali kelti grėsmę Lietuvos ar partnerių nacionaliniam saugumui, ar netiesiogiai prisideda prie Rusijos karinių pajėgumų ir Kremliaus režimo, dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.
Taip pat, jei asmuo veikia Rusijoje arba Baltarusijoje, ar mokesčiais, dalyvavimu mobilizacijos bei propagandos procese ar kitais būdais netiesiogiai prisideda prie Rusijos karinių pajėgumų, jis taip pat negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Projektu siūloma įgalinti Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaryti taisykles, kuriomis remiantis būtų sudaromas toks fizinių ar juridinių asmenų sąrašas ir apriboti tokių asmenų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.
Projektą nuspręsta parengti po to, kai iniciatyvinė grupė „Stop prekybai rusijoje“ atliko išsamią analizę ir paskelbė, jog su pripažintais karo rėmėjais susijusi įmonė UAB „Autovici“ jau nuo Rusijos pilno masto karo pradžios Ukrainoje yra laimėjusi viešųjų pirkimų kiek daugiau nei už 12 mln. eurų.