Mokesčių reforma: senukai pardavinės butus, verslas atleidinės darbuotojus

Lietuva

Julius Kalinskas / ELTA nuotr.

Oksana LaurutytėŠaltinis: Etaplius.lt

361218

Prieš Seimo rinkimus politikai tvirtino, kad reikšmingų mokestinių pertvarkų šalyje neplanuojama. Pamelavo. Finansų ministerijai paskelbus apie numatomus dalies mokesčių pakeitimus, verslo atstovų vertinimai kategoriški: 2025 m. mokesčių reformos sprendimų pasekmės bus labai skausmingos. Yra rizikos, kad senjorams gali tekti parduoti butus didmiesčių centrinėse dalyse, o verslui išsikelti į kitas šalis ar atleisti dalį darbuotojų.

Ekonomika ir gyventojai jau pralaimi

Šalies politikai siūlo visą paketą mokesčių pakeitimų: nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM), pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) iki nekilnojamojo turto (NT), draudimo bei visiškai naujų mokesčių.

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (ŠPPAR) prezidentas Vytis Lembutis neslepia apmaudo – jau po akcizų degalams įstatymo pakeitimo, I-ojo ketvirčio rezultatai rodo, kad valstybės pajamos iš surenkamų mokesčių krito, o dyzelino pardavimo rezultatai smuko 15 proc. Vyriausybė planavo surinkti 200 mln. Eur papildomų pajamų, bet, panašu, to padaryti nepavyks.

„Mes jau turime probleminį rezultatą. Gyventojai ir verslas sureagavo labai stipriai ir pradėjo piltis degalų kaimyninėse valstybėse“, – sako jis ir akcentuoja, kad, kol nėra išspręsta Baltijos šalių ir Lenkijos bendra tarifų politika, mūsų ekonomika ir gyventojai pralaimi.

ŠPPAR prezidentas tvirtina, kad jį nustebino naujoji mokesčių pakeitimų apimtis, nes kalbama ne tik apie GPM, PVM, NT mokesčius, bet ir siekiama apmokestinti draudimo produktus ir įvesti naujus, taip vadinamus „saugumo“ mokesčius.

„Tai prieštarauja Vyriausybės programai, kuri buvo numatyta prieš rinkimus. Žadėta, kad esminių pakeitimų nebus, bus tik tam tikrų korekcijų. Vienas esminių pokyčių, kuris priimamas aršiausiai – NT ir GPM mokesčių pakeitimai. Žvelgiant į visą paketą, mes manome, kad tai sudėtinga didelė reforma ir iš esmės ji turės ne tik labai neigiamą poveikį verslui, bet ir gyventojams“, – sako V. Lembutis.

ŠPPAR pre­zi­den­tas Vy­tis Lem­bu­tis. (ŠPPAR ar­chy­vo nuo­tr.)

Pakaktų padidinti PVM 1 proc.

Šiaulių verslininkų atstovo nuomone, visi sutinka, kad šalies gynybai reikia papildomų resursų, kad šiandien tai yra prioritetas. Todėl, kalbant apie šalies gynybą, pakaktų vos vieno pakeitimo, ir jam verslininkai pritartų – PVM padidinimo vienu procentu, laikinai, kažkurį laiko tarpą. Efektas būtų greičiausias, o administracinė našta valstybei mažiausia. Be to, kiekvienas pilietis, pirkdamas prekes ir paslaugas, prisidėtų prie šalies gynybos finansavimo.

„Taip pat prisidėtų ir atvykstantys užsieniečiai, perkantys pas mus, besinaudojantys paslaugomis. Tai paprasčiausias būdas papildomoms pajamoms gynybai į valstybės biudžetą surinkti“, – kalba verslininkas.

Be to, skirtingai nuo kitų – NT, GPM – dalis mokestinės bazės būna perskirstoma į savivaldybių biudžetus. Iš savivaldybės paimti šių lėšų – misija neįmanoma, todėl, V. Lembučio nuomone, PVM padidinimas būtų prasmingas ir tuo, kad visos pajamos patektų į valstybės biudžetą.

Apsimokės verslą perkelti į Ispaniją

ŠPPAR prezidentas neabejoja, kad regionams problemų dėl naujų mokesčių bus daugiau, nes juose dominuoja pramonė, smulkus ir vidutinis verslas. Kiekvienas mokesčių padidinimas privers taupyti, mažinti kaštus.

„Tai reiškia, kad įmonėse sumažės darbuotojų, gamyba bus perkelta į kitas šalis. Šiandien jau turime atvejų, kai transporto sektorius ir gamyba perkelti į Lenkiją. Verslininkai paskaičiavo, kad, vertinant planuojamus mokesčių sistemos pakeitimus, verslą apsimokės perkelti į Ispaniją“, – pastebėjo V. Lembutis.

Per pastaruosius penkerius metus, kai mokestinė bazė nekito, Lietuvoje buvo sukurta virš 100 tūkst. darbo vietų. Per penkerius metus vidutinis atlyginimas pakilo daugiau nei 70 proc., o pensijos išaugo daugiau nei 95 proc.

Teisinga politika buvo per daug nekeisti mokestinės bazės, o labiau orientuotis į naujų verslų pritraukimą ir tokiu būdu skatinti ekonomiką. Toks kelias yra visapusiškai teisingas ir juo einant laimi visos šalys – verslas, gyventojai, o pati valstybė turi didžiulį potencialą pridėtinei vertei gauti.

V. Lembutis sako, kad jau šiandien Finansų ministerija pripažįsta, jog dėl planuojamos mokesčių reformos apimties ekonomika smuktų 0,2 proc. „Jei ekonomika pamažu augo, dabar turėtume galvoti apie ekonomikos smukimą ir tam ruoštis“, – įspėjo jis.

Vienintelė išeitis – parduoti būstą

O vertindamas NT mokesčio pakeitimus, V. Lembutis kategoriškas: „Nekilnojamąjį turtą įsigijome jau sumokėję GPM. Jei geriname turto būklę, įsigydami prekes ir paslaugas mes sumokame PVM. Jau yra NT mokestis, dalis gyventojų jį jau moka, jei turi sklypą, moka ir žemės mokestį. Tarsi to neužtenka, dabar bandoma pasiekti, kad mokėtų ir ta dalis, kuri NT mokesčio nemokėjo“, – stebėjosi jis.

V. Lembutis pateikia pavyzdį: sostinės centre prieš 40 metų įsigiję butą žmonės, kurie jau senjorai, gyvena būste, kuris dabar vertas pusės milijono eurų. Jei pensija nėra didelė, įvedus mokestį nuo turto vertės, savininkams vienintelė išeitis, ko gero, – parduoti butą, nes kasmet NT mokesčio jie mokėti nepajėgs.

„Ar teisinga pati apmokestinimo sistema? Tris kartus už pinigus, kuriuos uždirbome, mes jau sumokame. Klausimas loginis – ar tikrai NT mokestis yra teisingas?“ – svarsto verslininkas.

Jur­gi­ta Na­vi­kie­nė, UAB „So­li­dus vox“ di­rek­to­rė. (ŠPPAR ar­chy­vo nuo­tr.)

„Verslas nueis į „šešėlį“

Valdantiesiems planuojant įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, balandžio pabaigoje Vilniaus katedros aikštėje vyko protesto akcija, kurioje dalyvavo 4–5 tūkst. žmonių. Jurgita Navikienė, UAB „Solidus vox“ direktorė, palaiko gyventojų protestus ir sako, kad taikiai protestuoti verta ir būtina.

Versle J. Navikienė jau 20 metų. Po Seimo rinkimų kiekvieną kartą ji su nerimu laukia naujos valdžios – ką ji atneš, kokie bus pokyčiai, nauji tarifai, naujos apmokestinimo taisyklės.

„Situacija mūsų nedžiugina. Didelį nerimą kelia šis mokesčių pakeitimų paketas, kuris gali pavirsti nežinia kuo. Labiausiai neramina ekonomikos lėtėjimas, ir jei dar prisidės mokesčių pakeitimai, kurie tikrai neskatins ekonomikos augimo, gali būti, kad atsitiks taip, kaip atsitiko su restoranų verslu. Vis daugiau matome jų užsidarant“, – sako verslininkė.

Pasak J. Navikienės, verslams žlugus, kils dar daugiau problemų: kaip mes stiprinsime šalies gynybą, mokysime vaikus, gydysime ligonius? „Situacija, kurią turime ir išmokome nuo 2019-ųjų – GPM yra progresinis. Žmonės prisitaikė. Todėl pokytis gali atnešti daugiau problemų, o laukiamas rezultatas būti priešingas: ne papildomos pajamos, o užsidarę verslai, padaugėję bedarbių“, – komentavo verslininkė.

Buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios bendrovės vadovė įsitikinusi – mokesčių pertvarka palies kiekvieną dirbantį žmogų, kiekvieną šeimą. Pensininkai kiekvieną mėnesį tikėsis pensijų, tik ar bebus valstybei iš ko jas mokėti?

„Mažesnės šeimos pajamos – prastesnis švietimas, sveikatos priežiūra. Turiu tokią frazę: „Netikiu Sodros šviesia ateitimi.“ Tai – ne juokas, nes ar bus, kas suneš mokesčius į valstybės biudžetą?“ – klausia ji.

Pasak J. Navikienės, jei mokesčiai būtų keliami nuosaikiai, niekas nesupyktų. Praėjusią Seimo kadenciją 1 proc. pakilo pelno mokestis. Nebuvo nei protestų, nei didelio nepasitenkinimo. Pelno mokesčio didinimas iki 17 proc. žmonių būtų lengvai „praryjamas“.

„Bet GPM padidinimas gali lemti, kad verslas nueis į „šešėlį“. Tas mane labiausiai neramina“, – sakė ji.

Verslininkė mano, kad būtent regionuose „šešėlio“ bus daugiau: „Žmonės bijos didesnio apmokestinimo. Net vienas euras gali turėti stiprų poveikį. Mažesnis arba nuosaikesnis progresyvumo didėjimas būtų geresnė išeitis, negu lūžiai po 10 procentų.“

Taip pat finansininkė sako, kad daugelis žmonių rimtai pradės galvoti, ar jam dirbti, ar naudingiau sirgti, gavus nedarbingumo pažymėjimą, nes dviejų mėnesių algą gali tekti skirti mokesčiams sumokėti.

„Progresyvumas priveda prie demotyvacijos, nenoro atlikti savo pareigų, kad ir kaip žmogus mylėtų savo darbą. Šimtaprocentinė demotyvacija – pardavus nekilnojamąjį turtą, pamatyti mokesčių sumą, kurią jis turės sumokėti“, – teigė verslininkė ir šypsodamasi klausė, kodėl progresyvumo mokesčiai neįvedami dividendams? Tada ir būtų surenkamos biudžeto pajamos.

UAB „Ju­po­jos tech­ni­ka“ di­rek­to­rius Rai­mun­das Vaiš­vi­las. (ŠPPAR ar­chy­vo nuo­tr.)

„Rizika viską sugadinti“

Raimundas Vaišvilas, UAB „Jupojos technika“ direktorius, apžvelgė, koks GPM taikomas kitų ES šalių darbuotojams. Lietuvoje progresinį GPM, kuris dabar yra 20 ir 32, norima sutankinti, tad kyla klausimas, ar esame išskirtiniai?

Pasak R. Vaišvilo, Europos mastu su tokiu GPM esame nuosaikūs. Vakarų Europa, Skandinavija turi gerokai progresyvesnius laiptus ir tik kelios šalys – Bulgarija, Estija, Vengrija – stabilius.

Ar mokesčio pakitimas duos daugiau žalos ar naudos? „Manau, reiktų labiau „pralaiptuoti“ sistemą, kad būtume arčiau Vakarų Europos. Iš kitos pusės, mes turime stabilų verslo, pajamų augimą mokesčių įplaukų pavidalu, todėl yra rizika tai sugadinti. Su tokiu augimu, koks yra dabar, ES vidurkį viršijame tris kartus“, – teigė verslininkas.

R. Vaišvilas mano, kad mokesčių padidinimas gali neigiamai paveikti IT kompanijas, nes savininkai jas iškels į kitas šalis. Jis akcentuoja vieną problemą – lietuviai nepasitiki valstybe, nes nežino, kur panaudojami jų sumokėti mokesčiai.

„Pavyzdžiui, šiemet 7,3 proc. surinkta daugiau nei I ketvirtį, o žmonės nežino, kur šie pinigai nueina. Jei valdžia parodytų, kad perviršis keliauja, pavyzdžiui, šalies gynybai, niekas nepyktų“, – mano jis.

Verslininkas sako negalvojantis, kad reikia didinti GPM. „Laiptas vidurinei klasei turi būti tolimesnis. Manau, neturi būti 36 proc. Didžiausias blogis – nuolatinė kaita. Einame bendros ES struktūros link, bet šiandien nesiryžčiau GPM didinti. Juk mes augame, tik reikia pinigus tvariai panaudoti ten, kur reikia, panaudoti skaidriai“, – paaiškino verslininkas.

UAB „Jupojos technika“ direktorius taip pat pasisako už tai, kad PVM būtų laikinai pakeltas 1 proc., ir pirkimo čekiuose būtų aiškiai parodyta, jog šis mokestis skirtas šalies gynybai. Mokesčių perviršį gynybai nuolat skiria Suomija, Vokietija, pernai pradėjo ir Estija. Ukrainoje net 40 proc. BVP skiriama gynybai.

„O minimalus atlyginimas paskutinį kartą buvo pakeltas pačiu didžiausiu padidinimu, žiūrint eurų pavidalu. Tokio padidinimo nėra buvę. Procentais tai nėra didžiausias šuolis, o eurais – didžiausias. MMA jau padidėjo 210 proc., vertinant, tikriausiai, paskutinius 10 metų“, – sakė direktorius.

Jei teks didinti MMA, „Jupojos technika“ pokyčio nepatirs, nes darbuotojai ir taip gauna didesnius atlyginimus.

„Bet tai kels sąnaudas. Per 5-erius metus mūsų sąnaudos pakilo virš 30 proc. Įmonei tai reikia kompensuoti augimu, kurį nėra lengva generuoti. MMA reikia mokėti valymo paslaugų darbuotojams, už kitas paslaugas. Įmonės, kuriose mokamas MMA, tikrai nukentės“, – sako jis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt