Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS Fotobanko nuotr.
Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA
„Kiek aš suprantu, tik Ispanijoje, iš visų Euro zonos šalių yra pasiūlytas panašaus tipo bankų mokestis. Kitose šalyse dar to nėra. Tai vat vėlgi reikia klausti, ar tos išskirtinės sąlygos yra tik Lietuvoje ar yra ir kitose Euro zonos šalyse. Čia tikrai galima diskutuoti ir aiškintis dėl to išskirtinumo. (...) Vėlgi, mes suprantame, kad tą išskirtinumą sukūrė Europos centrinis bankas“, – pirmadienį „Žinių radijui“ aiškino T. Povilauskas.
Ekonomistas tvirtina, kad tokie papildomi mokesčiai sėkmingiems bankams taip pat sukeltų dar didesnių problemų pritraukiant naujų bankų, kurie ir taip nenorintys ateiti į Lietuvą dėl geopolitinių priežasčių.
„Akivaizdu, kad užsienio investuotojams bus dar mažiau noro investuoti žinant, kad šioje šalyje, jeigu kas, iš karto atsiranda nauji mokesčiai. Ir tas tikslas, pritraukti naujų bankų, siūlančių tuos pagrindinius produktus, jis turbūt nebūtų išpildytas“, – teigė T. Povilauskas.
„Na, mano spėjimas yra, kad mes esame maža šalis, šalia agresorių kaimynių“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, „SEB“ ir „Luminor – 2022 m. fiksavo pelno augimą.
„Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m.
„Luminor“ pelnas visose Baltijos šalyse pernai siekė 124,7 mln. eurų ir buvo 67 proc. aukštesnis nei metais anksčiau.
„SEB“ pernai spalio pabaigoje skelbė, kad 2022 m. sausį–rugsėjį uždribo 113,8 mln. eurų grynojo pelno arba 26 proc. daugiau nei analogišku metu 2021 m.
Reaguodami į tai Lietuvos bankas (LB) ir Finansų ministerija yra pasiūlę priemonių papildomai apmokestinti išaugusius bankų pelnus.