Skuboti sprendimai dėl mokesčių bankams – kliūtis investicijoms, sako E. Čipkutė

Lietuva

Ingrida Šimonytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.

BNSŠaltinis: BNS

307601

Penkių didžiausių Lietuvos bankų akcininkų atstovams premjerei išreiškus susirūpinimą dėl neprognozuojamos šalies investicinės aplinkos, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad netikėti ar skuboti sprendimai dėl papildomų mokesčių bankams trukdo įtikinti investuotojus, kad Lietuva yra gera šalis jų investicijoms.

„Dabar tokia situacija, kuomet kredito įstaigos vienus ar kitus metus šiek tiek daugiau uždirba, yra uždedami papildomi mokesčiai. Tada investuotojams kyla klausimas, kas bus kitu periodu, kuomet vėl pelnas dėl kokių nors priežasčių šiek tiek paaugs. Tas, žinoma, gąsdina investuotojus, kad uždirbus daugiau pelno jis bus paimamas iš jų“, – BNS trečiadienį teigė E. Čipkutė.

Pasak jos, trečiadienį įvykęs bankų „Citadele“, „Luminor“, „OP Corporate Bank“, SEB ir „Swedbank“ akcininkų atstovų ir Ingridos Šimonytės susitikimas buvo pirmas tokio formato susitikimas per šios Vyriausybės kadenciją. LBA vadovė tikino išgirdusi Vyriausybės norą bendradarbiauti.

„Investuotojai pabrėžė, kad yra pasirengę bendradarbiauti su Vyriausybe, siekdami stiprinti finansų sektoriaus vaidmenį Lietuvos ekonomikoje, tačiau taip pat tikisi labiau prognozuojamos verslo aplinkos ilguoju laikotarpiu ir geresnio sprendimų priėmėjų bei verslo bendruomenės dialogo“, – skelbiama LBA pranešime.

Pasak jo, akcininkų atstovai susirūpinę dėl pastaruoju metu bankų sektoriui taikomos nenuspėjamos mokesčių politikos, nepakankamo bendradarbiavimo.

„Atsižvelgiant ir į dabartinę geopolitinę situaciją, tai kelia didelį neapibrėžtumą bankams ir investuotojams, kenkia Lietuvos investicinei aplinkai ir patrauklumui“, – teigia LBA.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį sakė, jog ir kitos šalys ėmėsi panašių sprendimų, kaip ir Lietuva.

„Tikrai trigubai išaugę bankų pelnai, palyginti su prieškariniu laikotarpiu, rodo, kad, matyt, tam tikrų sprendimų reikėjo imtis. Man atrodo, Vyriausybė jų ėmėsi laiku (...) Jei bankų atstovų netenkina solidarumo įnašo įstatymas kaip tas, kuris daugiau apmokestina jų sektorių, tai tikėtis, kad jie labai džiugiai sutiks tokius sprendimus, būtų naivu“, – žurnalistams sakė finansų ministrė, paklausta, ar keis komunikaciją su bankais.

G. Skaistė anksčiau teigė, kad solidarumo mokesčio pratęsimas turi ypatingą valstybinę svarbą užtikrinant Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Anot jos, išskirtinė situacija dėl išaugusių bankų pelnų tęsis dar bent vienerius metus, todėl tokį laiką ir planuojama rinkti įnašą.

E. Čipkutės teigimu, šalies bankai norėtų pasidalinti savo žiniomis, kurios padėtų stiprinti Lietuvos ekonomiką, „pasiekti skaitmeninę ir žaliąją transformaciją“.

„Bankai turi daug žinių ir labai gerai supranta verslą bei klausimus, kuriuos reikėtų išspręsti, kad šalyje kreditavimas dar labiau didėtų. Šiuo požiūriu bankai atviri pasidalinti savo įžvalgomis ir patirtimi“, – kalbėjo E. Čipkutė.

Seimas birželį dar vieneriems metams pratęsė pernai įvestą dvejus metus turėjusį galioti laikinąjį bankų solidarumo mokestį. Be to, bankai nuo kitų metų mokės 1 procentiniu punktu didesnį pelno mokestį – 21 proc. Anksčiau įvestas kaip laikinas 20 proc. tarifas bankams prieš kelerius metus tapo nuolatiniu.

Bankų asociacija, be to, teigia, kad praėjusį mėnesį Finansų ministerija padvigubino ir bankų mokamas įmokas į Indėlių draudimo fondą, apie tai iš anksto nepranešusi kredito įstaigoms.

G. Skaistė birželio 5-ąją pasirašė įsakymą ir nustatė, jog visų indėlių draudimo sistemos dalyvių metinė į fondą mokamų įmokų norma nuo liepos sudarys 0,2 proc. visų apdraustų indėlių sumos. Iki šiol ši norma buvo 0,1 proc.

„Tam, kad minimizuotume rizikas, yra įstatyme užprogramuotas rodiklis, kurį Indėlių draudimo fondas privalo pasiekti per kelis dešimtmečius. Tam, kad tuos rodiklius, kurie įrašyti įstatyme, būtų galima pasiekti, yra nustatoma speciali kaupimo norma. Šiais metais ji buvo padidinta, ji padidinta tiek, kiek mūsų kaimynai yra padarę. Latviai ir estai tą patį rodiklį turėjo jau praėjusiais metais, kurį Lietuva pasiekė šiais metais“, – trečiadienį aiškino finansų ministrė.

Lietuvos banko skaičiavimais, kitąmet iš solidarumo mokesčio būtų galima surinkti 50–70 mln. eurų.

Už 2023 metus bankai sumokėjo apie 240 mln. eurų solidarumo mokesčio, o už 2024 metus jie turėtų pervesti panašią sumą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt