Lietuvos savivaldybių indeksas: Panevėžio rajono savivaldybė turėtų peržiūrėti turimą švietimo infrastruktūrą

Panevėžys

Reporteris SantaŠaltinis: Etaplius.lt

103092

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas. Panevėžio rajono savivaldybė šiemet pakilo iš 9-11 į 5-8 vietą mažųjų savivaldybių indekse (63 balų iš 100).

si2-2019.png

Savivaldybė šias vietas dalinasi su Marijampolės, Palangos m. ir Šilutės r. savivaldybėmis. Panevėžio r. kaip ir pernai maksimalų balų skaičių surinko „Transporto“ srityje. Kitos gerai įvertintos sritys – „Mokesčiai“ ir „Biudžetas“. Prasčiau nei vidutiniškai* įvertintos „Turto valdymo“ ir „Švietimo“ sritys. Panevėžio r. savivaldybė turėtų peržiūrėti turimą švietimo infrastruktūrą. Vienam mokiniui teko 21,4 kv. m ploto, kai vidutiniškai – 17,6 kv. m. Daug infrastruktūros reikalavo palyginti daug lėšų jos išlaikymui – savivaldybės skiriamų lėšų santykis su mokymo lėšomis siekė – 51 proc. palyginti su vidurkiu (43,1). Nors vienam mokiniui iš viso teko 3 335 eurai savivaldybės ir centrinės valdžios lėšų (vidutiniškai – 2 988), valstybinių brandos egzaminų rezultatai nebuvo aukšti – siekė 41,9 balo, palyginti su 45,7 vidurkiu. Kitos sritys atrodė geriau. „Transporto“ sritis Panevėžio r. savivaldybėje įvertinta maksimaliu balu, nes 2018 m. visiems viešojo transporto maršrutams buvo skelbti viešieji konkursai ir visus juos aptarnavo privatus sektorius. „Biudžeto” srityje įvertinta tai, kadskola buvo viena mažiausių Lietuvoje, siekė tik 9 proc. biudžeto pajamų (vidurkis – 25,8 proc.). Prie gero „Mokesčių” įvertinimo prisidėjo tai, kad pagrindinio nekilnojamo turto mokesčio tarifas taip pat buvo mažiausias ir siekė 0,3 proc. (vidurkis – 0,7 proc.). Vidutinis žemės mokesčių tarifas siekė 0,43 proc. ir buvo mažesnis nei mažųjų savivaldybių vidurkis (0,98 proc.). Norėdama turėti dar geresnį „Mokesčių” srities įvertinimą, savivaldybė galėtų peržiūrėti apleisto nenaudojamo nekilnojamo turto ir žemės mokesčių tarifus. Gerai vertinta, kad vidutinė verslo liudijimų kaina buvo mažiausia Lietuvoje – siekė 1 eurą (vidurkis – 96 eurai). Žemesni nei vidutiniai investicijų rodikliai rodo, kad verslo ir investicinė aplinka Panevėžio r. savivaldybėje yra tobulintina. Panevėžio r. materialinių investicijų 2017 m. palyginti su 2016 m. sumažėjo 36,4 proc. nuo 57,6 iki 36,7 mln. eurų, todėl vienam gyventojui jų teko tik 1 006 eurai, kai vidutiniškai tarp mažųjų savivaldybių – 1423 eurai. Šiek tiek geresnė situacija su tiesioginėmis užsienio investicijomis. Jų kiekis 2017 m. išaugo 3,9 proc. nuo 44,2 iki 45,9 mln. eurų. Tačiau vienam gyventojui jų teko 1 286 eurai – vos daugiau nei vidutiniškai (1 251 euras gyventojui)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt