Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris SantaŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas. Jurbarko rajono savivaldybė šiemet užimė 40-45 vietą mažųjų savivaldybių indekse (50 balų iš 100).
si2-2019.png
Savivaldybė vietą dalijasi su Raseinių r., Varėnos r., Visagino, Lazdijų r. ir Molėtų r. savivaldybėmis. Geriau nei vidutiniškai* įvertintos „Komunalinių paslaugų”, ir „Turto valdymo“ sritys. „Turto valdymo” srityje gerai vertinama tai, kad savivaldybė neteikė paslaugų, kurias gali teikti privačios įmonės. Taip pat tūkstančiui gyventojų teko 3 136 kv. m pastatų ir patalpų ploto – mažiau nei vidutiniškai (5 258 kv. m). Teigiamai vertinama, kad buvo numatyta privatizuoti net 22 proc. pastatų ir patalpų ploto. „Komunalinių paslaugų” srityje gerai vertinama, kad savivaldybei priklausiusios šilumos, vandens tiekimo, atliekų vežimo ir daugiabučių administravimo įmonės dirbo pelningai. „Transporto” srities rodikliai įvertinti prasčiau, nes savivaldybė neskelbė viešųjų konkursų viešojo transporto maršrutams, o savivaldybei priklausanti įmonė, vežusi keleivius, dirbo nuostolingai. Savivaldybės administracijoje tūkstančiui gyventojų teko 6,7 darbuotojo – mažiau nei vidutiniškai (7,6). Mažesnė administracija – pigesnis jos išlaikymas, siekęs 7,7 proc. išlaidų (vidurkis – 8 proc.). „Mokesčių” srityje teigiamai vertintas pagrindinis nekilnojamo turto tarifas siekęs 0,3 proc. (vidutinis – 0,7 proc.). Tačiau verslo liudijimų kaina, siekusi 183 eurus, bei žemės mokesčiai buvo tarp aukščiausių. Mažesni mokesčiai galėtų paskatinti ir ekonominį aktyvumą. Verslo liudijimų, statybos leidimų, veikiančių ūkio subjektų skaičius tenkantis tūkstančiui gyventojų buvo mažesnis už vidutinius. Investicijų rodikliai taip pat atrodė prasčiau. Joniškio r. pritraukė tik 8,9 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų. Jų 2017 m. vienam gyventojui teko tik 46 eurai, kai vidutiniškai – 1 251 euras. Nors materialinių investicijų padaugėjo 20,8 proc. nuo 17,7 iki 21,4 mln. eurų, jų vienam gyventojui teko tik 1 097 eurai, kai vidutiniškai – 1 423 eurai. Nedarbo lygis, siekęs 14 proc., savivaldybėje buvo vienas aukščiausių Lietuvoje. Didesnę bedarbių dalį turėjo tik Kelmės r. (14,2 proc.), Ignalinos r. (14,8 proc.), Zarasų r. (14,9 proc.), ir Lazdijų r. (14,9 proc.). Žmonėms nerandant darbo buvo didesnis socialinių pašalpų poreikis. 4,5 proc. gyventojų gavo socialines pašalpas, kai vidutiniškai tarp mažųjų savivaldybių – 3,8 proc.