Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Miškininkas. Valstybinių miškų urėdijos nuotr.
Sniegė BalčiūnaitėŠaltinis: BNS
Už rezoliuciją ketvirtadienį balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 38 susilaikė.
„Tarp miško saugojimo ir naudojimo balanso bus ieškoma teikiant įstatymų pataisas – mums įprastu būdu balsuojant“, – pristatydama rezoliuciją teigė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
„Kiekviena eilutė suderinta su socialiniais partneriais“, – pridūrė ji.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas teigė, kad Valstybinių miškų urėdijos negalima pertvarkyti į akcinę bendrovę: „Ta pertvarka būtų pakankamai pavojinga.“
Politikas, be kita ko, abejojo, ar apsimoka intensyvinti ūkininkavimą ketvirtos kategorijos, vadinamuosiuose ūkiniuose miškuose: „Turime labiau saugoti miškus.“
„Valstietis“ Valius Ąžuolas rezoliuciją pavadino „gražia vaidmainyste“.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius retoriškai klausė, ar rezoliucija neskatins miškų paverti „medienos fabrikais“.
Dokumentas numato, kad šalies miškingumas turi padidėti iki 40 proc. 2050-aisiais, o pramonė skatinama orientuotis į ilgalaikių medienos produktų gamybą, didinti jų tarnavimo laiką skatinant pakartotinį naudojimą ir perdirbimą.
Taip pat siekiama sukurti pajamų iš miško paslaugų, nesusijusių su mediena, modelį – jis numatytų privačių miško plotų nuomą, ekoturizmą, kraštovaizdžio paslaugas šalia įsikūrusioms bendruomenėms ir gyventojams, įmokas už CO2.
Rezoliucija įpareigoja peržiūrėti miškų apmokestinimo ir lėšų panaudojimo sistemą (įskaitant specifinę 5 proc. įmoką), kad mokesčiai nemažintų privataus miškų ūkio konkurencingumo bei neslopintų medienos tiekimo.