VERT vadovas: už elektrą iš esmės permoka beveik 500 tūkst. buitinių vartotojų

Lietuva

BNS Fotobanko nuotr.

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA

309643

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad nepaisant sumažėjusių elektros kainų apie 470 tūkst. buitinių vartotojų vis dar aktyviai nedalyvauja rinkoje, nelygina biržos kainos ir nepriklausomų tiekėjų siūlomų planų skirtumo, todėl permoka už suvartojamą elektros energiją.

„Šiandien dienai reikia pripažinti, kad netgi esant situacijai, kai elektros energijos kaina biržoje santykinai yra pakritusi, palyginus su tuo, kas buvo anksčiau, dar yra apie 470 tūkst. vartotojų Lietuvoje, kurie moka daugiau negu 28 centus už kilovatvalandę. Tai yra įvairiai – kai kurie vartotojai moka 30, kai kurie 33 (centus – ELTA), bet netgi yra šimtas vartotojų Lietuvoje, jeigu tiksliai berods 94 vartotojai, kurie moka daugiau negu 57 centus už kilovatvalandę. Reiškia, kad vartotojai į tuos raginimus kreiptis į nepriklausomą tiekėją tiesiog neatsižvelgia, nėra aktyvūs ir dėl to permoka“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo R. Pocius.

Pasak VERT pirmininko, rinkoje šiuo metu vyrauja fiksuotų kainų planus pusei metų, metams ar dviems pasirinkę vartotojai – jų yra apie 85 proc., o apie 15 proc. – t. y. apie 190 tūkst. vartotojų – yra pasirinkę biržos planus ir dėl to priklauso nuo kainos svyravimų rinkoje.

„Privalomumo (nepriklausomiems tiekėjams – ELTA) siūlyti pigesnį planą nėra. Anksčiau mes, VERT, raginome tiekėjus būti aktyviais ir informuoti vartotojus, perspėti vartotojus, kad jie turi galimybę pasirinkti pigesnius planus. (...) Raginome tiekėjus informuoti vartotojus, kad jie turi galimybę, ženkliai nukritus biržoje kainoms, kreiptis į nepriklausomą elektros tiekėją, pakeisti sutartį“, – teigė VERT vadovas.

Todėl, pasak R. Pociaus, vartotojui, mokančiam daugiau nei 24 centus už kwh (kilovatvalandę) suvartotos elektros, apsimoka pereiti į mokėjimą pagal biržos arba fiksuotos kainos planus. Be to, anot jo, norintys pakeisti tiekėją buitiniai vartotojai nutraukti sutartį gali „visiškai nesudėtingai“.

„Ką reikia žinoti gyventojui (...) nutraukiant sutartį – vis tik turėtų būti atsiskaityta su esamu nepriklausomu tiekėju. Kadangi paprastai sutartis įsigalioja nuo kito mėnesio, turėtų būti paskutinę mėnesio dieną deklaruotas elektros energijos vartojimas. Jeigu gyventojas neturi išmaniosios apskaitos, kol kas nėra įdiegta, tam, kad būtų galutinai atsiskaityta už suvartotą elektros energiją ir apmokėtos sąskaitos“, – pažymėjo R. Pocius.

Stambiems verslams taikomos „neobjektyvios“ baudos už netesybas

Tiesa, anot R. Pociaus, nors smulkios įmonės sutartis su nepriklausomais tiekėjais gali nutraukti panašiomis sąlygomis kaip ir buitiniai vartotojai, jiems nėra numatytos baudos už netesybas, ši tvarka nėra taikoma didelėms verslo organizacijoms. Pasak VERT vadovo, tiekėjai su stambiais verslais dažnai sudaro „neobjektyvias“ sutartis.

„Reikia pripažinti, kad yra atvejų, kai (vidutinės ir stambios įmonės – ELTA) permoka ir tikrai nemažai, nes kainos buvo fiksuotos tuo metu, kai jos buvo aukštumose, bet turbūt čia yra pagrindinė galimybė sutartį nutraukti“, – teigė R. Pocius.

Jo teigimu, nors sutartis nutraukti vidutinės ir stambios įmonės gali atlygindamos tik tiesioginius nepriklausomo tiekėjo dėl kainos fiksavimo patirtus nuostolius, dalis tiekėjų šios nuostatos nesilaiko.

„Kai kurie tikėjai yra sudarę sutartis, kuriose nėra atspindėtas šitas principas ir tiekėjai taiko įvairius koeficientus, kurių patys kartais negali paaiškinti. Esame nagrinėję VERT ne vieną atvejį, kai sutarties nutraukimo tie vadinami mokesčiai ar baudos gerokai viršija tiesioginius nepriklausomo tiekėjo patiriamus kaštus. Mūsų vertinimu, neobjektyviai yra skaičiuojamos baudos“, – pridūrė R. Pocius.

Vasarą elektros kainos išauga dėl mažesnės generacijos

Kaip aiškino R. Pocius, vasaros sezonu, lyginant su pavasariu, elektros kainos rinkoje šiek tiek išauga dėl mažėjančių generacijos pajėgumų ir energijos importo pasikeitimų.

„Labai svarbus faktorius yra elektros energijos gamyba arba galimybė mums tą elektrą importuoti į Lietuvą. Čia, šiuo atveju, atsiranda ribojimai jungtyse dėl karštų orų techniškai sistemos operatoriai riboja elektros tinklų pralaidumus, dėl ko mes, aišku, turime mažesnę galimybę importuoti elektros energijos apimčių prasme“, – akcentavo VERT pirmininkas.

„Kitas svarbus dalykas – pačios generacijos vasarą sumažėja. Tiek ir Latvijoje sumažėja hidro resursų gamyba, lygiai taip pat esant karštiems orams turime mažesnę vėjo generaciją ir krenta saulės generavimas, nepaisant to, kad vasarą turime daug saulės, tačiau tų pačių saulės panelių efektyvumas sumažėja“, – pridūrė jis.

Anot R. Pociaus, šį birželį elektros vartojimas Lietuvoje vidutiniškai išaugo apie 3,3 proc.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt