Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus trečiadienį Seime sakė, kad praėjusių metų bankų antpelniai „išeina už įprastinių bankų veiklos rezultatų“.
„Panašiai nutiko energetikos srityje prieš pusmetį, kai vieni gavo didelius pelnus, o kiti vos sudūrė galą su galu. (...) Net jei ilgalaikiu laikotarpiu kintamosios palūkanos vis dėlto būtų pigesnis produktas už fiksuotąsias, daugybei žmonių tai buvo didžiulis siurprizas“, – Liberalų sąjūdžio frakcijai sakė G. Šimkus.
Seimo liberalai, įvertinę Lietuvos banko pasiūlymus, teigiamai vertina pasiūlymą bankų klientams rinktis tuos finansinius tarpininkus, kurie siūlo jiems palankesnes ir patogesnes sąlygas.
„Girdėjome ir pasiūlymą, kad bankai su valstybe turėtų atsiskaityti didesniais mokesčiais. Vis dėlto bankams pelnus suneša ne valstybė, o jų klientai. Jeigu bankas gauna viršpelnių, jis gali atsiskaityti su savo klientais: didinti palūkanas už indėlius ir mažinti palūkanas už paskolas“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Pernai visų šalies bankų bendras pelnas sudarė apie 0,5 mlrd. eurų, šiemet jis gali būti du kartus didesnis. Anot Lietuvos banko, pagrindiniai ir toliau prognozuojamo bankų antpelnio veiksniai bus pajamos iš kintamų palūkanų portfelio dėl augančio EURIBOR, perteklinio likvidumo augant Europos Centrinio Banko indėlių palūkanoms, mažesnių išlaidų už indelius.
Lietuvos bankai valstybei moka 20 proc. sudarantį pelno mokestį